Milijonai – parkams atnaujinti

Sena istorija

140 milijonų litų, kuriuos Europos Komisija (remdamasi 2007–2013 m. patvirtinta Sanglaudos skatinimo veiksmų programa) 2007 m. liepos 30-ąją nusprendė skirti viešojo keleivinio transporto parkui atnaujinti, vežėjai laukė beveik trejetą metų. Projekto svarstymas nuolatos strigo, o praėjusių metų pavasarį keleivių vežėjai sulaukė itin liūdnos žinios: milijonus, kaip nesugebėtus laiku įsisavinti, nutarta pervesti namų renovavimo fondui finansuoti. 2009-ųjų kovo 4-ąją Vyriausybė priėmė nutarimą atiduoti pinigus Ūkio ministerijai.

Kaip pasirodė jau netrukus, Ūkio ministerija šių lėšų taip pat nesugebėjo įsisavinti – panacėja ir kone vieninteliu išsigelbėjimu nuo krizės valdininkų laikyta namų renovavimo programa taip ir nepajudėjo iš mirties taško.

Šiemet keleivių vežėjai sulaukė jau geresnės žinios: milijonus parkams atnaujinti vėl numatoma skirti. Tiesa, pinigų sumavežėjuspasieks jau gerokai sumenkusi, tačiau ir tokia parama beviltiškai pasenusiems šalies keleivinio transporto priemonių parkams būtų it ilgai lauktas šviežio oro gurkšnis…

Nutarta, kaip paskirstyti

Vietoj anksčiau žadėtų 140 mln. Lt iš Sanglaudos fondų buvo skirta 150 mln. Lt. Tačiau Energetikos ministerija pareikalavo savo dalies biomasės gamybai plėtoti, ir Vyriausybė nutarė pingus abiem ministerijoms padalinti po lygiai. Šių metų birželio 13-ąją dieną Vyriausybė priėmė nutarimą dėl priemonės „Kompleksinė eklogiško viešojo transporto plėtra“ įgyvendinimo. Jai iš viso numatyta skirti 88 mln. Lt.

Tiesa, ir ši suma ne visa atiteks autobusų bei troleibusų parkams atnaujinti – už šiuos pinigus numatoma remti net keletą veiklų: 1. gatvių dalies, skirtos viešojo transporto judėjimui, rekonstrukcija; 2. miesto viešųjų dviračių sistemos, skirtos viešojo susisiekimo reikmėms įrengimas; 3. naujų troleibusų kontaktinio tinklo linijų tiesimas; 4. ekologiškų viešojo transporto priemonių įsigijimas; 5. automobilių ir dviračių parkavimo aikštelių, skirtų persėsti į viešojo transporto priemones įrengimas; 6. geležinkelio ir kelių keleivinių viešojo transporto priemonių pritaikymas dviračiams gabenti.

Nors Aplinkos ministerija siūlė Europos Sąjungos lėšomis atnaujinti tik dviejų didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus ir Kauno – transporto priemonių parkus, Vyriausybė į šį siūlymą nutarė neatsižvelgti: nuspręsta skirti lėšų penkių didžiausių šalies miestų savivaldybėms. Susisiekimo ir Finansų ministerijų atstovai pareiškė tokius motyvus: „daugiausia keleivių miestų keleivinio transporto maršrutais vežama penkiuose Lietuvos miestuose; visi didieji Lietuvos miestai susiduria su transporto spūsčių problema, kartu su jomis didėja miestų oro užterštumas, todėl natūralu ekologišką viešąjį transportą vystyti visuose didžiuosiuose miestuose; Vilniuje ir Kaune viešojo transporto priemonių parkas jau yra pradėtas atnaujinti, o kitų trijų didžiųjų Lietuvos miestų dar praktiškai nepradėtas; kompleksiškai sprendžiant viešojo transporto ir oro užterštumo problemas, būtina atsižvelgti į galimybę plėtoti dviračių infrastruktūrą“.

Gera naujiena vežėjams ir ta, kad Europos Sąjungos skiriamos lėšos sudarys 85 proc. visų projekto finansavimo išlaidų, tik 15 proc. turės padengti pareiškėjas (ankstesniajame variante Europos Sąjungos parama būtų sudariusi 50 proc., likusius turėjo dengti vežėjai ar savivaldybės); juo projekte įvardijamos miestų savivaldybės. Pareiškėjas taip pat privalės padengti visas netinkamas projekto išlaidas (PVM ir kt.) bei tinkamų finansuoti išlaidų dalį, kurių nepadengia projekto finansavimas.

Savivaldybės savo įmokėtą dalį už įsigytas transporto priemones atsiims iš vežėjų, kuomet jie pateiks sąskaitas dotcijoms už visuomenei būtinų, tačiau nuostolingų maršrutų aptarnavimą. Savivaldybės kiekvieną mėnesį vežėjams negrąžins tos pinigų sumos, kuri bus numatyta transporto priemonių įsigijimui kompensuoti.

Vyriausybė neatsižvelgė į vežėjų ir asociacijos „Linava“ pageidavimus, kad iš Europos Sąjungos lėšų būtų galima įsigyti ir autobusų su Euro 5 reikalavimus atitinkančiais varikliais: keleivinio transporto įmonės privalės rinktis troleibusus, autobusus, naudojančius gamtines dujas, taip pat su elektros ir hibridiniais varikliais. „Vežėjų valia bus pasirinkti jiems tinkamiausią variantą. Tačiau manau, kad didžioji dalis jų rinksis suspaustomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus“, – prognozuoja Susisiekimo ministerijos Strateginio planavimo skyriaus L.e. skyriaus vedėjo pareigas Andrius Šniuolis.

Procedūros

Pasak A. Šniuolio, penkios išvardintos savivaldybės artimiausiu metu gaus kvietimą pateikti projektų paraiškas Valstybės projektų planavimo ir atrankos komisijai. „Komisija, gavusi paraiškas spręs, kiek lėšų skirti vienai ar kitai priemonės „Kompleksinė ekologiško viešojo transporto plėtra“ veiklai įgyvendinti. Tuomet ir paaiškės, kiek milijonų atiteks penkių didžiųjų šalies miestų autobusų bei troleibusų parkams“, – aiškina A. Šniuolis.

Pasak A. Šniuolio, ministerijos atstovams iki finišo tiesiosios dar liko keletas žingsnių – parengti būsimųjų projektų finansavimo sąlygas taip, kad jos kuo mažiau apsunkintų savivaldybių atstovus bei vežėjus. Tačiau jau artimiausiu metu aprašas turėtų būti parengtas, suderintas su Finansų ministerija, pateiktas pasirašyti Susisiekimo ministrui, išspausdintas „Valstybės žiniose“ ir tuomet penkių didžiųjų miestų savivaldybės galės pateikti paraiškas paramai gauti. Rugsėjo pabaigoje komisija jau turėtų nuspręsti, kiek pinigų skirti vienai ar kitai veiklai. Kol truks tolesnis derinimas bei svarstymas, vežėjai jau galės skelbti viešųjų pirkimų konkursus transporto priemonėms įsigyti.

Taigi ilgai lauktieji milijonai vežėjus, ko gero, vis tiktai pasieks, deja, atsinaujinti kol kas galės tik penkių didžiausių šalies įmonių parkai – likusiems teks palaukti geresnių laikų…

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka