Nelegalai – per menkos žuvelės kontroliuojančioms institucijoms?

gruodžio 08 07:28 2010 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Kol valdžios institucijų atstovai svarsto, kokiais būdais kitąmet iš šešėlio „ištraukti“ milijardą litų, nelegalūs keleivių vežėjai ramiai darbuojasi greta autobusų stočių, nė nemanydami slapstytis ar trauktis.

Nieko nebijo

Per sunkmetį neteisėta veikla besiverčiantys vežėjai dar labiau suįžūlėjo. „Liežuvis neapsiverčia neteisėtos keleivių vežimo veiklos pavadinti nelegalia – juk dirbantieji „šešėlyje“ paprastai slapstosi, juos sunku susekti bei nubausti. Ištarus žodį „nelegalas“, prieš akis iškyla tamsiame rūsyje besidarbuojantis ir savo veiklą įvairiais būdais bandantis nuslėpti pilietis. Tuo tarpu neteisėta veikla besiverčiantys vežėjai nė nemano slapstytis: jie įžūliai siūlo savo paslaugas greta autobusų stočių, pasamdyti agentai garsiai šūkauja, viliodami maršrutiniais autobusais besirengiančius važiuoti keleivius. Sunku suprasti, kaip valdžios institucijų atstovai, kurių tikslas – kovoti su „šešėliniu“ verslu, jau antrą dešimtį metų įsigudrina nepastebėti šio reiškinio“, – stebisi asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.

Skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas?

Vieni mūšio lauke su nelegalais palikti teisėtai dirbantys keleivių vežėjai ne sykį kreipėsi į visas įmanomas institucijas, bandydami atkreipti dėmesį į jų verslą žlugdančius „kolegas“. Tačiau rezultatai – apverktini; išgyvendinti nelegalių vežėjų nuo stočių nepadeda nei jų nenaudai priimami įstatymai ar Konstitucinio teismo sprendimai, nei teisėtų vežėjų lėšomis samdoma stočių apsauga.

Problemą sunkina ir valdžios institucijų atstovų požiūris į nelegalių vežėjų veiklą: ji vis dar tebetraktuojama kaip „smulkusis verslas“, kurio, kaip žinia, tiesiog nevalia žlugdyti…

Tačiau smulkiuoju verslu šiuo atveju nė nekvepia; norėdamas važinėti reguliariais maršrutais, vežėjas privalo įgyti ne tik licenciją keleiviams vežti, bet ir leidimą vienam ar kitam maršrutui. Jį gavęs, turi turėti pastovią autobuso išvykimo vietą, suderintą tvarkaraštį, kurio privalu laikytis nepaisant oro sąlygų ar susirinkusio keleivių skaičiaus. „Jei šios taisyklės būtų privalomos, vargu, ar bent vienas iš dabartinių neteisėta veikla besiverčiančių vežėjų išliktų rinkoje. Mūsų verslas nėra nei lengvas, nei labai pelningas. Jei mūsų „konkurentai“ būtų priversti mokėti mokesčius, kaip tai darome mes, jų stočių teritorijoje greitai neliktų“, – sako UAB TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.

Teisėtas verslas žlugdomas

Teisėta veikla besiverčiančių vežėjų padėtis dar labiau pasunkėjo panaikinus PVM lengvatas; dėl šios priežasties brango bilietai, dėsningai mažėjo keleivių skaičius. Šiuo metu už kiekvieną autobusais vežtą keleivį teisėti vežėjai sumoka po 53 centus mokesčių. „Be to, esame priversti samdyti stočių apsaugą, kad toliau nuo autobusų nuvytume keleivius įžūliai verbuojančius nelegalus. Vien mūsų bendrovei tai atsieina po 200 tūkstančių litų kasmet. Dirbdami tokiomis nevienodomis sąlygomis, konkuruoti su nelegaliais vežėjais, be abejo, nepajėgiame“, – piktinasi A. Indrašius.

Nemokėdami valstybei mokesčių ir veždami keleivius tik pelningais maršrutais, nelegalai gali pasiūlyti keleiviams pigesnes paslaugas. Tuo tarpu teisėtai dirbančios bendrovės savarankiškai negali nusistatyti tarifų, kurie leistų dirbti nepatiriant nuostolių. Sunkmečio prispausti keleiviai, daug nesvarstydami apie galimas pasekmes, renkasi pigesnį kelionės būdą…

„Gaila, bet Valstybinei mokesčių inspekcijai ar kitoms kontroliuojančioms institucijoms nelegalai vis dar atrodo pernelyg menkos žuvelės, kurioms išgaudyti neverta skirti didesnių biudžeto lėšų. Tačiau faktai rodo, jog šios „žuvelės“ nėra jau tokios mažos: suskaičiavome, jog Lietuvoje dirba apie 600 nelegalų mikroautobusų. Apskaičiavus teisėtai dirbančių vežėjų negautas pajamas, nelegalų nesumokėtus mokesčius, susidarytų milžiniškos sumos, kurias per metus praranda šalies biudžetas“, – sako A. Indrašius.

Kas ištrauks pinigus iš šešėlio?

Valdžios institucijų atstovai neslepia žiną apie nelegaliai prie autobusų stočių besidarbuojančius vežėjus, tačiau rimtesnių priemonių juos išgyvendinti iki šiol nesiima.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai priversti pripažinti, jog kovos su neteisėta veikla besiverčiančiais vežėjais rezultatai ne visada tokie, kokių tikimasi. „Net ir sulaikius neteisėta veikla besiverčiantį vežėją, neretai jam pavyksta itin lengvai išsisukti. Sumokėjęs juokingo dydžio baudą, kitą dieną jis vėl sugrįžta į savo darbo vietą. Sankcijos, kurias šiuo metu galime taikyti, yra pernelyg menkos ir neatgrasančios nuo tolesnės veiklos“, – sako VKTI viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas.

Tačiau VKTI pareigūnai iki šiol neturi įgaliojimų tikrinti visų vežėjų; jų kompetencija – licencijas turintys, tačiau pažeidžiant įstatymus dirbantys vežėjai. Likusiuosius turėtų tikrinti bei bausti policijos, Mokesčių, Darbo inspekcijos pareigūnai. Akivaizdu, jog šios institucijos, kovodamos su nelegalais, nepersistengia.

„Gaila, kad policija, turinti įgaliojimus kontroliuoti fizinių asmenų daromus pažeidimus, nelegalių vežėjų veiklą tiria labai retai, nepakankamai dėmesio šiai problemai skiria ir Valstybinė mokesčių inspekcija bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Jei visų institucijų, turinčių teisę kontroliuoti nelegalią vežėjų veiklą, atstovai artimiausiu metu nesutelks savo pajėgų kovai priešlegalaus verslo žlugdymą, teisėtai dirbantys keleivių vežėjai ir toliau pamažu bus stumiami iš rinkos“, – sako J. Stolovickis.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.