Neteisėtas keleivių vežimo verslas – neįveikiamas?

Nelegalia veikla besiverčiantys vežėjai primena daugiagalvį pasakų slibiną: vos nukirtus bent vieną jo galvą, tuojau pat atauga nauja. Kai į šešėlinį verslą valdžios institucijos pagaliau atkreipia dėmesį ir priima naujus, rodos, efektyvius įstatymus, nelegalia veikla besiverčiantys vežėjai kurį laiką tarsi aprimsta. Tačiau po neilgos pauzės, apgalvoję naujus darbo metodus, jie vėl išrikiuoja savo mikroautobusus netoli autobusų stočių, perimdami iš teisėtų vežėjų nemenką dalį keleivių.

„Šešėliniai“ vežėjai miestų stotyse atsirado vos tik šaliai perėjus prie laisvos rinkos ekonomikos. Tačiau tik 2003-iaisis valdžios atstovai pagaliau susizgribo: šie „verslininkai“ atima pinigus ne tik iš teisėtų vežėjų, bet ir iš šalies biudžeto. 2003-iųjų pabaigoje susisiekimo ministro įsakymu įsteigta nuolat veikianti tarpžinybinė darbo grupė, turėjusi numatyti ir įgyvendinti priemones neteisėtai keleivių vežimo veiklai nutraukti.

2005-ųjų pabaigoje komisijos siūlymu Seimas priėmė Kelių transporto kodekso pataisą, numatančią „drausti užsakomuosius reisus vykdantiems vežėjams rinkti ir vežti keleivių grupes iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis“. Kitaip tariant, vežėjai, turintys licencijas vežti keleivius užsakomaisiais reisais, įpareigoti dirbti savo darbą ir laikytis privalomų sąlygų: vežti tik tas keleivių grupes, dėl kurių vežimo pateiktas išankstinis užsakymas vežėjui ir su juo iš anksto sudaryta vežimo sutartis.

Teritorijų ribas, iš kurių negalima rinkti keleivių, nustatė miestų savivaldybės. Valstybinė kelių transporto inspekcija bei kitos kontroliuojančios tarnybos gavo daugiau įgaliojimų ir ėmėsi tikrinti stočių teritorijas. Tačiau neteisėta veikla besiverčiantys vežėjai taipogi nesnaudė: nutarę, kad Kodekso pataisos apriboja jų teises, jie pasiskundė Lietuvos Respublikos Konstituciniam teismui, prašydami išaiškinti, ar Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalis atitinka Lietuvos Konstituciją.

Palankus teisėtiems vežėjams

Svarstymas užtruko. Kol laukta Konstitucinio teismo sprendimo, neteisėta veikla besiverčiantys vežėjai sėkmingai darbavosi toliau. Tačiau 2008-ųjų kovo 5-ąją teisėti vežėjai pagaliau sulaukė „hapyendo“: Konstitucinis teismas priėmė jiems palankų sprendimą. Konstatuota, kad „santykiai, susiję su keleivių vežimu reguliariais reisais, ir santykiai, susiję su keleivių vežimu užsakomaisiais reisais, gali ir turi būti teisės aktais reguliuojami nevienodai, nes vieni vežėjai teikia vežimo paslaugas keleiviams, vykstantiems reguliariais reisais, o kiti – keleiviams, vykstantiems užsakomaisiais reisais. Šių santykių diferencijuotas teisinis reguliavimas savaime nelaikytinas nesąžiningos konkurencijos toje pačioje rinkoje sąlygų sudarymu“.

Sprendimas buvo galutinis ir neskundžiamas: „Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 8 dalis nediskriminuoja užsakomųjų reisų vežėjų, nepažeidžia sąžiningos konkurencijos laisvės, neiškreipia konkurencijos keleivių vežimo rinkoje ir nesudaro prielaidų monopolizuoti rinką“. Tokiu būdu neteisėta veikla besiverčiantys vežėjai neteko savo pagrindinio kozirio: jie nebegalėjo skųstis dėl neva pažeidžiamų laisvos konkurencijos sąlygų.

Tačiau tai neatbaidė jų nuo įprastos veiklos. Krizė neteisėtų vežėjų klestėjimui sudarė ypač palankias sąlygas: nemokėdami mokesčių valstybei, jie gali vežti keleivius pigiau. Dalis sunkmečio prispaustų Lietuvos gyventojų, daug nesvarstydami ir negalvodami apie pasekmes, renkasi pigesnę kelionę….

Klesti toliau

Atrodytų, „šešėlinis“ verslas sunkmečiu valdžios institucijoms turėtų būti didžiausias galvos skausmas, kovai su juo turėtų būti skiriamos didžiausios pajėgos. Tačiau realybė kita: nelegalūs ar pusiau legalūs vežėjai ir toliau dirba nėmaž nesislapstydami, o valdžios institucijų atstovai, net žinodami apie susiklosčiusią situaciją, kovoje su jais jaučiasi bejėgiai.

„Su neteisėta veikla besiverčiančiais vežėjais kovojame nuolatos, tačiau ta kova labiau primena kovą su vėjo malūnais. Mano manymu, vien bausmėmis nelegalaus veslo dar nepavyko išgyvendinti nė vienoje šalyje: čia būtinos ekonominės priemonės. Kol yra kainų skirtumas tarp teisėtų vežėjų ir nelegalų siūlomų paslaugų, tol atsiras keleivių, kurie rinksis pigesnę kelionę“, – pripažįsta VKTI viršininko pavaduotojas Romanas Vilčinskas. Teisėti vežėjai šioje situacijoje jaučiasi tarsi įvaryti į kampą: pigiau vežti jie negali, nes didžiąją bilieto kainos dalį sudaro įvairiausi mokesčiai, nuo kurių save visai ar iš dalies „atleidžia“ įvairaus plauko nelegalai.

Pasak R. Vilčinsko, VKTI pareigūnai šioje srityje dirba daug, tačiau rezultatai ne visada tokie, kokių tikimasi. „Negalima sakyti, kad pralaimime kovą su nelegalais, tačiau nelaimime paties karo. Net jei pavyksta išaiškinti neteisėta veikla besiverčiantį vežėją, surašyti protokolą, iš to sulaukiame mažai naudos – susimokėjęs juokingo dydžio baudą, jis vėl sugrįžta į savo darbo vietą. Reikia pripažinti, kad sankcijos yra pernelyg menkos ir neatgrasančios nuo tolesnės veiklos. Be to, vis dar neturime įgaliojimų tikrinti visų vežėjų, mūsų kompetencija – tik tie, kurie turi licencijas, tačiau veža pažeisdami įstatymus“, – aiškina R. Vilčinskas.

R. Vilčinsko teigimu, pastaruoju metu ryškėja dar viena tendencija: kuo labiau kontroliuojama, kuo daugiau sulaikoma ir nubaudžiama licenciją turinčių neteisėta veikla besiverčiančių vežėjų, tuo daugiau jų, tikėdamiesi išvengti kontrolės, tampa visai nelegaliais ir nemokančiais jokių mokesčių valstybei…

Pasak VKTI viršininko pavaduotojo, netrukus ketinama priimti įstatymų pataisas, suteiksiančias inspekcijai įgaliojimus tikrinti ir bausti visus vežėjus – tuomet kova su nelegalais galbūt taps efektyvesnė. Kol kas be licencijų keleivius vežančius vežėjus gali tikrinti bei bausti policijos, Mokesčių, Darbo inspekcijos pareigūnai.

Bendradarbiauja su mokesčių inspekcija

Kaip teigia R. Vilčinskas, pastaruoju metu inspekcijai kovoje prieš nelegalus pavyko užmegzti glaudesnius ryšius su kitomis institucijomis. „Vis efektyviau bendradarbiaujame su Valstybine mokesčių inspekcija: drauge rengiame reidus, VMI darbuotojai nagrinėja inspekcijos pateiktą medžiagą apie greta stočių pastebėtų mikroautobusų savininkų veiklą“, – teigia R. Vilčinskas.

Mokesčių inspekcijos vadovai tikina įvairiais būdais besistengią išgyvendinti nelegalų keleivių vežimo verslą. „Nelegali, neįregistruota veikla – šešėlinės ekonomikos dalis, dėl kurios rinkoje pažeidžiami lygios konkurencijos principai, o sąžiningai savo mokestines prievoles vykdantys mokesčių mokėtojai provokuojami taip pat pažeidinėti įstatymus, siekiant išgyventi konkurencinėje kovoje. Tokiu būdu žala padaroma ne tik tiesioginė – nesumokant mokesčių dėl vykdomos nelegalios veiklos, bet ir veikiant kaip negatyvių procesų katalizatoriui. Todėl nelegali bei neregistruota veikla yra tos grėsmės, kurių mažinimui šių metų Valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinių prievolių vykdymo užtikrinimo strategijoje skiriamas didelis dėmesys“, – situaciją komentuoja VMI prie FM viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Pasak jo, svarbiausia VMI funkcija – išaiškinti mokesčių nemokančius vežėjus. „Keičiamės informacija su policija, VKTI, vykdome rizikingų mokesčių mokėtojų identifikavimą, atliekame bendrus patikrinimus, per kuriuos panaudojami VKTI kaupiami stebėsenos duomenys apie rizikingų vežėjų transporto priemonių maršrutus, apsilankymą nelegaliose keleivių įsodinimo vietose, paprastai esančias autobusų stočių prieigose. Pasitelkdami policijos pareigūnus, tikriname transporto priemones, už nustatytus pažeidimus asmenis traukiame administracinėn atsakomybėn“, – apie nuveiktus darbus pasakoja A. Klerauskas.

Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo teigimu, šiais metais atlikta apie 80 operatyvių patikrinimų, per kuriuos nustatyti 29 administracinės teisės pažeidimai. „Dažniausiai pasitaikantis pažeidimas – vertimasis ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga. Už šį pažeidimą numatyta bauda iki 3000 Lt su galimu transporto priemonės konfiskavimu“, – aiškina A. Klerauskas. Tačiau praktika rodo kitka: griežtos bausmės nelegalia veikla besiverčiantiems vežėjams taikomos itin retai, o keleto šimtų litų baudai susimokėti užtenka ir vienos dienos uždarbio…

Reidus nuolatos rengiantys teigia ir VKTI atstovai. „Kiekvieną mėnesį surengiame ne mažiau 20 reidų didžiausiuose šalies miestuose. Sudėtingiausia situacija maršrute Vilnius-Klaipėda – čia nelegalai veža didesniąją dalį keleivių. Daug keleivių tokiu būdu vežama į Druskininkus, Kupiškį, Kėdainius, Uteną. Puikiai suprantame, kad šioje situacijoje svarbiausia – ne reidų kiekis, svarbu – galutinis rezultatas. Tačiau reidai tarnauja ir kaip prevencinė priemonė – apie juos sužinoję neteisėta veikla besiverčiantys vežėjai bent vienai dienai išsislapsto“, – kalba R. Vilčinskas.

VKTI viršininko pavaduotojo teigimu, sulaikytų neteisėta veikla besiverčiančių vežėjų veiklos tyrimą dažnai apsunkina ir tai, jog keleiviai stoja jų pusėn. „Būdų išsisukti neteisėta veikla besivečiantys vežėjai turi daug, įrodyti neteisėtą veiklą sudėtinga. Šie vežėjai daro viską, kad „pritemptų“ savo veiklą prie legalios: pildo registracijos lapus, sudaro keleivių sąrašus. Jei pavyksta įrodyti neteisėtos veiklos faktą – baudžiame, jei ne – tenka tokius vežėjus paleisti“, – teigia R. Vilčinskas.

Sugalvoja naujų būdų

Šalies keleivių vežėjai teigia pavargę kovoti su neteisėta veikla besiverčiančiais „konkurentais“: bandymai išvaikyti juos iš stočių teritorijų jiems per metus atsieina ne vieną šimtą tūkstančių litų. „Metai iš metų situacija ta pati. Samdome apsaugos darbuotojus, filmuojame pažeidėjus, medžiagą perduodame atsakingoms institucijoms. Tačiau nelegalai atranda vis naujų darbo metodų, juos nuolatos tobulina: jie jau surenka keleivius ne tik nuo stočių – skelbiasi vežą ir iš kitų miesto vietų. Nors valdžios atstovai nuolatos kalba apie būtinybę kovoti su „šešėliniu“ verslu, nelegalūs vežėjai jiems, ko gero, atrodo pernelyg menkos žuvelės. Norėtųsi jiems dar kartą priminti: šie „verslininkai“ atima pajamas ne tik iš mūsų – nemokėdami mokesčių, jie tuština ir taip skylėtą šalies biudžetą“, – piktinasi UAB TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius. Pasak jo, panaikinus PVM lengvatas keleivių vežimo verslui, teisėti vežėjai tapo dar labiau pažeidžiami, o nelegalūs – dar labiau suklestėjo. Itin „veiklūs“ jie Utenoje, Jonavoje, Vilniuje.

Šiek tiek palankiau situacija pastaruoju metu susiklostė Kaune. „Labai aktyviai ir rezultatyviai pastaruoju metu Kaune dirba VKTI. Prie stoties nelegalų beveik neliko, nes, atidarius tunelį, daug keleivių pasuko į geležinkelio stotį. Beje, ta proga geležinkelininkai sumažino ir kainas į Vilnių. Atitinkamai kainas sumažinome ir mes. Dažnas ir patogus autobusų ir geležinkelio
eismas mažesnėmis kainomis padarė savo. Tiesa, didelė problema tapo stotelė prie Kauno kinoteatro – ten „susikraustė“ dar didesnis skaičius nelegalų, dirbančių Vilniaus ir Jonavos kryptimis. Kiek matyti iš šalies, Kauno VKTI ten taip pat dirba“, – kalba UAB „Kautra“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas.

Nors teisėti vežėjai kovai su „konkurentais“ deda didžiules pastangas, R. Vilčinsko, manymu, daroma per mažai: stotyse vis dar nėra socialinės reklamos, perspėjančios keleivius, kad važiuoti su neaiškiais vežėjais yra pavojinga. Nutikus nelaimei, jie neatsako nei už keleivių sveikatą, nei gyvybę. Teisėtų vežėjų autobusuose visi keleiviai yra apdrausti. „Manau, teisėtai dirbantys keleivių vežėjai turėtų daugiau reklamuoti savo paslaugas, įvairiais būdais stengtis pritraukti daugiau keleivių į savo autobusus“, – sako R. Vilčinskas.

Tuo tarpu sunkmečio nustekenti ir nelygios konkurencijos išvarginti keleivių vežėjaitikisi kur kas efektyvesnės valstybės institucijų paramos…

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka