Viešasis keleivinis transportas dotuojamas visose šalyse – skirtingi tik patiriamų nuostolių kompensavimo mechanizmai bei finansavimo šaltiniai. Civilizuotų valstybių valdžios institucijos yra suinteresuotos šio transporto egzistavimu, kadangi gerai dirbantis viešasis transportas padeda spręsti tiek socialines, tiek eismo saugumo, tiek ekologines problemas.
Kodėl tvarka pakeista?
Lietuvoje keleivių vežėjų nuostoliai, patiriami aptarnaujant nepelningus, tačiau visuomenei būtinus maršrutus, pradėti 2003-iaisiais. Kovo 13 d Respublikos susisiekimo ministras pasirašė įsakymą Dėl nuostolių, vežėjų patiriamų aptarnaujant nuostolingus, tačiau visuomenei būtinus maršrutus. Juo remdamosi savivaldybės atsiskaito su vežėjais iki šiol.
Nuo 2009 m. gruodžio 3-iosios, įsigaliojus naujam Europos Sąjungos 2007 m. spalio 23 d. Reglamentui (EB) Nr. 1370/2007 Dėl keleivinio geležinkelių ir kelių transporto viešųjų paslaugų, kuris panaikino Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 1191/69 ir (EEB) Nr. 1107/70, Seimas atitinkamai pakeitė Kelių transporto kodekso 17-1 straipsnį ir įpareigojo Vyriausybę ar jos įgaliotą instituciją parengti nuostolių kompensavimo tvarką, atitinkančią šio reglamento reikalavimus.
Vyriausybė kompensavimo tvarką parengti įpareigojo Susisiekimo ministeriją, prieš tai suderinus ją su Finansų ministerija. Svarstymas užtruko, tačiau 2010 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministras pasirašė įsakymą Dėl nuostolių, patirtų vykdant keleivinio kelių transporto viešųjų paslaugų įsipareigojimus, kompensacijos apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo. Dokumentas įsigaliojo nuo jo paskelbimo „Valsybė žiniose“ datos.
Kas naujo?
Kelių transporto kodekso 17-1 straipsnis papildytas nuostata, kad vežėjai į rinką gali pakliūti ir neskelbiant anksčiau privalomų konkursų – šia praktika, kaip žinia, nuo seno naudojosi vokiečių keleivių vežėjai, stengdamiesi apsaugoti savo viešojo transporto rinkas ir užtikrinti paslaugos kokybę.
Sutartys su vežėjais dabar gali būti sudaromos tiesiogiai, jei vežėjas atitinka tam tikrus reikalavimus, apibrėžtus 2007 m. spalio 23 d. ES reglamente ir mūsų šalies Viešųjų pirkimų įstatyme. Tiesiogiai sutartys gali būti sudaromos:
Pirmoji sąlyga, numatyta Reglamente
su operatoriumi (vežėju), kurį kompetentinga institucija (savivaldybė) kontroliuoja panašiai, kaip ji kontroliuoja savo padalinius. Nustatant, ar institucija vykdo tokią kontrolę, turi būti atsižvelgiama į šiuos rodiklius: vežėjo atstovavimo administraciniuose, valdymo (valdyboje) ir priežiūros organuose (stebėtojų taryboje) mastą, nuosavybę, savivaldybės įtaką priimant vežėjui strateginius arba atskirus valdymo sprendimus.
Kalbant paprasčiau, ES reglamentą atitiks tie vežėjai, kurių 100 proc. akcijų priklauso savivaldybei. Šis reikalavimas nėra griežtas, nes reglamente teigiama: „jei viešasis sektorius yra dominuojantis, ypač viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės atveju, sąlyga, kad savivaldybei priklausytų 100 proc. vežėjo akcijų, nėra būtina“.
Antroji sąlyga, nustatyta Viešųjų pirkimų įstatyme
Savivaldybės kontroliuojama įmonė turi turėti ne mažiau kaip 90 proc. pajamų iš keleivių vežimo tos savivaldybės teritorijoje veiklos. Ši nuostata Viešųjų pirkimų įstatyme perkelta iš kitų Europos Teisingumo Teismo viešųjų pirkimų bylų praktikoje suformuluotų kriterijų
Skirtumai
Kuo gi skiriasi senoji nuostolių kompensavimo tvarka nuo naujai priimtosios?
Visų pirma, nebeliko sąvokos „kompensacijos už būtinas paslaugas“ – ją pakeitė apibrėžimas „vežėjo per mėnesį patirti nuostoliai teikiant viešąsias paslaugas“. Neišskiriami nuostolingi maršrutai – „kompetentingos įstaigos (šiuo atveju – savivaldybės) privalo kiekvieną mėnesį kompensuoti vežėjams patirtus nuostolius, susidariusius teikiant viešąsias keleivinio kelių transporto paslaugas“.
Aprašas patobulintas
Naujasis aprašas iš esmės remiasi priimtu 2003-aisiais, tik kai kurios jo nuostatos, atsižvelgus į reglamentą, asociacijos „Linava“ bei savivaldybių darbuotojų pasiūlymus, patobulintos bei pakeistos.
Anksčiau buvo apskaičiuojami bei padengiami tam tikruose maršrutuose vežėjų patiriami nuostoliai – kituose maršrutuose to paties vežėjo gaunamas pelnas nebuvo vertinamas. Remiantis naujuoju Aprašu, kompensacijos skaičiuojamos maršrutų, kuriuos vežėjas aptarnauja pagal viešųjų paslaugų sutartį, paketui, neišskiriant nei nuostolingų, nei pelningų: visi vežėjo aptarnaujami maršrutai yra reikalingi, laikomi viešosiomis paslaugomis, tad tiek sąnaudos, tiek pajamos privalo būti skaičiuojamos visuose maršrutuose. Kompensacijos suma, kurią savivaldybė privalo sumokėti vežėjui, apskaičiuojama iš sąnaudų (remiantis padidintu rentabilumo koeficientu) atėmus vežėjo gautas pajamas. Tai atspindi reglamento esmę – „iš patirtų sąnaudų atimamos gautos pajamos ir pridedamas pagrįstas pelnas“.
Vežėjas privalo tvarkyti kiekvienos veiklos sąnaudų ir pajamų apskaitą (miesto, priemiesčio, tolimojo susisiekimo, tarptautinių maršrutų ir kitos veiklos), kad kitos veiklos išlaidų nebūtų galima priskirti prie kompensuojamos veiklos. (Remiantis aprašu, kompensuojami nuostoliai tik tuose maršrutuose, kuriuose savivaldybė nustato vežimų tarifus, t.y., vietinio susisiekimo (miesto, priemiesčio) maršrutuose, o tolimojo ir tarptautinio – nekompensuojami).
Vežėjų buhalterinė apskaita privalo būti itin skaidri: įvertinant sąnaudas, negalima skaičiuoti kitų išlaidų, išskyrus tas, kurios patiriamos vežant keleivus tuose maršrutuose, dėl kurių savivaldybė su vežėju sudariusi įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas sutartį.
Apraše patikslintos ir kai kurios sąvokos bei apibrėžimai. Nuostolių apskaičiavimo formulė liko ta pati, tačiau, atsižvelgiant į patirtį ir dabartinę praktiką, šiek tiek pasikeitė savikainos apibrėžimas – labiau detalizuojamos kompensuotinos išlaidos. Vieno kilometro savikaina gali keistis lyginant su ta, kuri buvo numatyta vežėjo ir savivaldybės pasirašytoje sutartyje. Pasikeitus rinkos veiksniams (pvz., degalų kainoms ar padidėjus kitoms sąnaudoms), kilometro savikaina privalės būti peržiūrėta, remiantis sutartyje numatytomis sąlygomis.
Patikslintas ir rentabilumo apibrėžimas. Vietoje „rentabilumas, sudarantis sąlygas vežėjams kaupti lėšas reguliaraus susisiekimo autobusams (troleibusams) atnaujinti“, įrašyta „sutartyje numatytas rentabilumas, įvertinant pagrįstą pelną“, t. y., jei iki šiol savivaldybės kontroliuojami vežėjai negalėjo turėti pelno, tai dabar tokią galimybę aprašas numato (tokia nuostata įtvirtinta ir Reglamente).
Remiantis miestų bei rajonų savivaldybių patirtimi, kompensavimo tvarka papildyta 9 punktu, numatančiu, kad kompensacijų sumos gali būti koreguojamos, atsižvelgiant į metų rezultatus. Vežėjas negali gauti kompensacijų daugiau, negu jam realiai priklauso.
10-ajame punkte numatoma galimybė savivaldybėms kompensacijas išmokėti avansu, sudarant sąlygas vežėjui įsigyti naujų transporto priemonių – anksčiau tokia galimybė nebuvo numatyta.
Vertina teigiamai
Pasak vienos iš didžiausių šalies keleivinio transporto įmonių UAB „Vilniaus autobusai“ generalinio direktoriaus Gintaro Nakučio, naujoji nuostolių kompensavimo tvarka turėtų būti naudinga tiek savivaldybėms, tiek vežėjams „Viskas aiškiau, tiksliau ir teisingiau“, – lakoniškai ją apibūdina parko vadovas.
Parko vadovas pabrėžia, kad Vilniaus miesto savivaldybės dar 2004 metais patvirtinta nuostolių kompensavimo tvarka iš esmės atitinka naujojo reglamento ir kompensavimo tvarkos principines nuostatas. „Nuo tada kompensacijos yra skaičiuojamos įvertinant sąnaudas ir pajamas visuose – tiek nuostolinguose, tiek pelninguose – įmonės aptarnaujamuose maršrutuose. Metų bėgyje buvo išrašomos kreditines sąskaitos už tuos mėnesius, kai nepatirdavome nuostolių, kaip numato dabartinis Aprašo 10 punktas. 2004-aisiais savivaldybė mums avansu pervedė kompensacijas, kad galėtume sumokėti avansą už naujuosius „Volvo“ autobusus. Įmonėje ir dabar atskirai tvarkoma ne tik miesto vežimo, bet ir kitų veiklų (serviso, plovimo, nuomos ir pan.) apskaita, todėl esame pasirengę dirbti pagal naują tvarką“, – teigia G. Nakutis.
Teigiamai naująją nuostolių kompensavimo tvarką vertina ir savivaldybių vadovai. Pasak Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavim skyriaus vedėjo Pauliaus Kero, ji konkretesnė, aiškesnė ir paprastesnė. „Savivaldybėms naujoje kompensavimo tvarkoje aktualu tai, kad vežėjas turės neviršyti sutartyje nustatytos vieno kilometro savikainos per visą sutartinį laikotarpį, išskyrus atvėjus, kai pakitus tam tikriems sutartyje numatytiems veiksniams, savikainos dydis galės būti indeksuojamas. Taip pat aktualus naujasis 9 straipsnis, kuris reglamentuoja, kaip kompensuojami nuostoliai, jei vežėjas patiria juos ne visais metų mėnesiais“, – komentuoja P. Keras.
P. Keras pabrėžia ir tai, kad naujojoje nuostolių kompensavimo tvarkoje savivaldybių prievolėkompensuoti vežėju patiriamus nuostolius nėra įtvirtinta įstatymais. „Tiek kodeksas, tiek ir Vietos savivaldos įstatymas įpareigoja organizuoti viešąjį transportą, bet ne mokėti kompensacijas dėl patiriamų nuostolių. Ši prievolė įtvirtinta tik Susisiekimo ministro įsakymu. Todėl Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinant savivaldybių biudžetų dydžius, šios išlaidos nėra įvertinamos. Dėl šios priežasties daugėlis savivaldybių susiduria su lėšų trūkumu kompensacijoms mokėti“, – reziumuoja P. Keras.
Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka
Komentaras:*
Nickname*
E-mail*
Website
Noriu savo interneto naršyklėje išsaugoti vardą, el. pašto adresą ir interneto puslapį, kad jų nebereiktų įvesti iš naujo, kai kitą kartą vėl norėsiu parašyti komentarą.