Patirties – į Rygą

Birželio 14-15 dienomis viename iš „Rigas Satiksme“ autobusų parkų apsilankė Lietuvos autobusų parkų technikos skyrių vadovai. Susipažinta su autobusų remonto dirbtuvėmis, transporto priemonių priežiūra.

Finansuojama kur kas geriau

Pasak asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovo Jevgenijaus Stolovickio, idėja surengti išvyką autobusų parkų technikos specialistams kilo maždaug prieš mėnesį apsilankius Rygoje.

„Požiūris į keleivinį transportą Latvijoje gerokai skiriasi nuo lietuviškojo. Įmonės ten nėra nei skolininkės, nei išmaldos prašytojos. Savivaldybės, numačiusios vežėjams teikti visuomenei vienokias ar kitokias funkcijas, pasirūpina ir jų finansavimu. Rygoje važinėjantys autobusai bei troleibusai – kur kas naujesni bei modernesni nei Vilniuje, nenuostabu, kad ir sąlygos transporto priemonėms prižiūrėti kur kas geresnės“, – sako J. Stolovickis.

Nors tradiciškai esame įpratę kaimyninę Latviją laikyti skurdesne šalimi nei Lietuva, keleivinio transporto situacija ten kur kas geresnė. Rygos keleivių vežėjams nuostabą kelia Lietuvos keleivinio transporto įmonių patirtis; jie nė neįsivaizduoja, kad savivaldybės galėtų nesumokėti jiems priklausančių dotacijų ar kompensacijų. Gaudami visas jiems priklausančias lėšas, Rygos vežėjai gali tvarkytis kur kas sėkmingiau, atnaujinti transporto priemonių parkus bei diegti naujoves.

Tvarka – vakarietiška

Technikos direktoriai, apsilankę viename iš Rygos autobusų parkų, stebėjosi remontininkams sukurtomis puikiomis darbo sąlygomis, europietiškai suremontuotomis dirbtuvėmis.

Trinkelėmis grįsta didžiulė aikštė, jaukios ir puikiai sutvarkytos šildomos dirbtuvės, naujausia technika pagalbai sugedusiems kelyje autobusams teikti – tokia Rygos keleivių vežėjų realybė, apie kurią kolegos iš Lietuvos kol kas tegali tik pasvajoti. „Sąlygos, sudarytos remontininkams bei tvarka dirbtuvėse primena Vokietiją. Dar kartą įsitikinome, kad kol kas su kolegomis latviais negalime net lygintis“, – sakė Šiaulių bendrovės „Busturas“ technikos direktorius Silvas Gedaminskas.

Kelionė į netolimą Latviją paliko didžiulį įspūdį ir kitiems Lietuvos keleivinio transporto įmonių vadovams. „Patiko tiek modernios ir patogios autobusų parko dirbtuvės, tiek švara bei tvarka jose. Matyti, kad Latvijos keleivinio transporto įmonės finansuojamos kur kas geriau nei Lietuvos“, – sako Rokiškio autobusų parko direktoriaus pavaduotojas Alfonsas Guzikauskas.

Remontuojant autobusų parko dirbtuves, atsižvelgta net į tokias, atrodytų, smulkmenas, kaip tradicinių Rygos autobusų spalvų gama: visos remonto dirbtuvių patalpos išklijuotos baltomis ir mėlynomis plytelėmis, o remonto įranga, pertvaros ir net šiukšliadėžės nudažytos mėlyna spalva. Ideali švara bei tvarka nėmaž neprimena skurdžių ir sovietmečiu tebedvelkiančių Lietuvos autobusų parkų dirbtuvių. Akivaizdu, jog teritorijai ir patalpoms remontuoti rygiečiai lėšų negailėjo.

Technikos skyrių vadovai iš Lietuvos susipažino ir su autobusų parko dispečerinės, kitų tarnybų darbu. Latviai itin stropiai kovoja su vairuotojų girtavimu: kas rytą medicinos tarnyba patikrina, kad nė vienas vairuotojas neišvažiuotų į maršrutą nepasitikrinęs sveikatos. Neseniai įsigyti bekontakčiai alkotesteriai fiksuoja net ir menką alkoholio kiekį organizme. Duomenys surašomi specialiose kiekvienam vairuotojui skirtose knygelėse. Tikrinami ir pamainą baigę vairuotojai.

Naujausia technika

Keleivių vežėjų iš Lietuvos dėmesį patraukė net keletas skirtingų rūšių modernių, galingų techninės pagalbos automobilių. Matyti, jog latviai nebandė sutaupyti ir šioje srityje.

„Rigas Satiksme“ turi ir du specialius moderniai įrengtus mobilios techninės pagalbos automobilius, kurie išvažiuoja į avarijų vietas, kad padėtų vairuotojams tinkamai įforminti dokumentus. Pasak parko vadovų, tokiu būdu pavyksta išvengti skirtingų eismo įvykio interpretacijų, dokumentai sutvarkomi profesionaliau.

Puikiai dirbančių techninių tarnybų dėka „Rigas Satiksme“ neatliktų reisų kiekis labai menkas; per 2012-ųjų pirmąjį ketvirtį atlikta 99,93 proc. reisų. Tam tikrose numatytose vietose mieste stovi rezervinės transporto priemonės, pasirengusios tęsti kelionę, jei viena ar kita transporto priemonė išeina iš rikiuotės.

Prioritetas – viešajam transportui

Rygos viešasis transportas neplėtojamas stichiškai: miesto Dūma patvirtino miesto viešojo transporto plėtros koncepciją, kur numatytas viešojo transporto prioritetas prieš kitas transporto rūšis. Gyventojai skatinami iš savo automobilių persėsti į viešąjį transportą.

Plėtojant miesto transportą, daugiausia dėmesio ketinama skirti elektra varomoms jo rūšims. Pasak miesto vadovų, elektrinis transportas – ne tik ekologiškiausias, bet ir mažiausiai priklausantis nuo degalų kainų. Mieste jau važinėja apie šimtą troleibusų su dyzeliniais varikliais, kurie prireikus gali tam tikrą atstumą važiuoti be elektros laidų.

Vizijoje numatyta, jog viešojo transporto „stuburas“ – miesto tramvajus, antroje vietoje – autobusai bei troleibusai. Mikroautobusų funkcija – privežti keleivius prie didžiųjų autobusų ar troleibusų linijų. Pasak „Rigas Satiksme“ vadovų, miesto vežėjams lengviau dirbti, kuomet numatyta aiški plėtros strategija. Jie gali planuoti savo darbą, nesiblaškydami nuo vienų transporto rūšių prie kitų.

Stengiamasi, kad kelionė viešuoju transportu būtų patrauklesnė: atskiriamos naujos viešojo transporto juostos, atnaujinami viešojo transporto priemonių parkai.

Rygoje jau trejus metus veikia elektroninio bilieto sistema, vadinama „e-talons“. Mieste visai nebėra popierinių bilietų.

Delegacija iš Lietuvos apsilankė ir Rygos transporto muziejuje. Reportažas iš šio apsilankymo – jau netrukus eBus.lt.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos