Plačios gatvės nepraplės mūsų požiūrio

liepos 05 04:14 2016 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai

vilnius-gatveNorisi pritarti prieš kurį laiką pasirodžiusiems Mindaugo Statulevičiaus, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktoriaus, pastebėjimams, kad Lietuva traukiasi, kai jos sostinė plečiasi, taip įsprausdama save į kylančių iššūkių rėmus. Tai patvirtina ir Statistikos departamento duomenys – gyventojų skaičius Vilniuje stabiliai auga kasmet, ir dėl to keičiasi tiek naujų, tiek esamų gyventojų gyvenimas.

Verslo centrų ir kitų traukos objektų plėtra yra iššūkis, kuriam Vilniaus miestas atsakingai ruošiasi bendradarbiaujant kartu su nekilnojamojo turto vystytojais ir atsakingomis institucijomis. Atlikta dabartinės situacijos analizė, įvertinant gyventojų bei darbo vietų subalansavimą, transporto eismo dinamiką gatvėse ir sankryžose, keleivių srautus viešuoju transportu, parkavimo, triukšmo ir taršos tendencijas miesto centrinėje dalyje.

Vienas iš pagrindinių Vilniaus miesto susisiekimo tikslų, akcentuotų bendrajame ir specialiajame planuose, yra miesto centrinės dalies nukrovimas nuo intensyvaus transporto eismo, prioritetą skiriant viešojo transporto ir dviračių bei pėsčiųjų eismui, stovėjimo vietų valdymui. Be abejo, visa tai atsiras ir darnaus judumo plane. Tad, kas mūsų laukia netolimoje ateity?

Aukščiausias prioritetas dviračiams ir viešajam transportui. Atsižvelgiant į ribotą gatvių laidumą eismui, automobilių stovėjimo vietų įrengimo galimybes ir jų ekonominį atsiperkamumą Naujajame Centre siūloma viešajam transportui ir dviračių eismui suteikti aukščiausią prioritetą. Tai bus daroma užtikrinant viešojo transporto kokybę, stiprinant pagrindinius – greituosius maršrutus, jiems sudarant prioritetines eismo sąlygas – plečiant viešajam transportui skirtų eismo juostų tinklą, mažinant važiavimo intervalus.

Pokyčiai – tik pagal keleivių poreikius. Šiuo metu Naujajame Centre viešojo transporto sistema jau dabar yra pakankamai gerai išvystyta: teritoriją kerta keturių greitųjų maršrutų trasos, gatvėmis kursuoja visos viešojo transporto rūšys, o patogus susisiekimas su visais miesto rajonais – užtikrintas. Iš Konstitucijos prospekto ir jo prieigų viešuoju transportu galima tiesiogiai nuvykti į oro uostą, autobusų ir geležinkelio stotis, pasiekti Santariškių miestelį. Žaliasis tiltas ir Europos aikštė – pagrindinės keleivių persėdimo stotelės, ir jose susikerta pagrindinių maršrutų trasos.

Atsižvelgiant į dabartinius keleivių poreikius, užtikrinama reikiama viešojo transporto talpa (tinkamos talpos transporto priemonės) ir pakankami važiavimo intervalai tarp stotelių. Vėliau, keleivių srautui augant, ketinama didinti transporto priemonių kiekį, jų talpumą ir mažinti atvažiavimo intervalą stotelėse bei pagerinti informacijos apie viešojo transporto darbą pateikimą.

Patogesnis viešasis transportas. Planuojamas ir esminis viešojo transporto parkų atnaujinimas – dabartinis Vilniaus miesto vežėjas per artimiausius keletą metų įsigys apie 150 naujų transporto priemonių. Dar 100 naujų autobusų į sostinės gatves išvažiuos kitąmet, darbą pradėjus privačiam vežėjui. Naujos transporto priemonės reiškia daugiau patogumo, komforto ir saugumo jose – visos naujos transporto priemonės bus su kondicionieriais ir vaizdo kameromis.

Viešuoju transportu – greičiau nei automobiliu. Galiausiai, bus plečiamas ir viešajam transportui skirtų eismo juostų, arba A juostų, tinklas. Jau dabar tam tikrose atkarpose, kuriose yra įrengtos A juostos, pastebimas viešojo transporto pranašumas prieš automobilius. Sausio–balandžio mėn. atliktais stebėjimais nustatėme, kad rytinio ir vakarinio pikų metu maršrutą Perkūnkiemis–Konstitucijos pr.–Perkūnkiemis greitieji autobusai įveikdavo vidutiniškai 13–14 min. greičiau nei automobiliai.

Daugiau erdvės dviratininkams. Jau nuo pernai gerinama ir dviračiams skirta infrastruktūra – atlikta dviračių takų inventorizacija ir sužymėta daugiau nei 400 probleminių vietų. Šį registrą gali pildyti ir patys dviračių entuziastai. Vien šiemet planuojama sutvarkyti apie 200 vietų. Apskritai, Vilniaus miestas yra draugiškas dviratininkams – Gedimino prospekte esantys dviračių takai praplatinti, o Islandijos gatvėje netgi reorganizuotas eismas, automobilių stovėjimo vietas perkeliant iš kairės gatvės pusės į dešinę, kairiąją atiduodant dviratininkams.

Sostinės centre – daugiau erdvės žmonėms. Planuojama užbaigti miesto greito eismo gatvių sistemas – aplinkkelius, sukuriant alternatyvias trasas transportui, ypač – sunkiasvoriui ir tranzitiniam, aplenkiant miesto centrą. Jau šiais metais planuojamas atidaryti paskutinis vakarinio aplinkkelio etapas. Peržiūrimos galimybės įrengti miesto ir centro prieigose kombinuotų kelionių aikšteles („Park & Ride“, „Park & Bike“ sistemų diegimas), skatinant automobilių dalijimąsi, dviračių nuomą ir pan.

Vis dėlto, iššūkiai kyla ne tik Vilniaus miesto susisiekimo sistemai. Iššūkiai kyla kiekvienam iš mūsų, nes būtina pagalvoti ne tik apie transporto sistemos plėtrą – vien tai neišspręs kilsiančių problemų, bet ir apie keliavimo įpročių keitimą. Kol vis dar norime su savo automobiliu važiuoti „nuo durų iki durų“, kol automobilis veža tik vieną asmenį – patį vairuotoją, kol vis dar svajojama, kad kiekvieną laisvą žalią lopinėlį išasfaltuoti ir ten pastatyti automobilius, tol transporto problemų ir neišspręsime. Jei plėsime gatves, jų tinklą ir stovėjimo vietas, atsiras kas tą tinklą ir vietas užpildys. Miesto prioritetas – darni susisiekimo sistema, išnaudojama kokybiškai, o ne kiekybiškai, nesiekiant bet kokia kaina išplėsti Vilniaus gatves.

 

Modesta Gusarovienė, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktorė

Linos Jakubauskienės nuotrauka