Rygos keleivių vežėjai – be skolų naštos

14 gegužės 04:33 2012 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Nauji ir apynaujai autobusai bei troleibusai, modernus žemagrindis tramvajus, įdiegtas elektroninis bilietas – pasirodo, norint pamatyti gerai veikiančią viešojo transporto sistemą, nereikia vykti į tolimus kraštus. Visa tai gali išvysti kaimyninėje Rygoje.

Sumoka viską

„Miesto vadovai turi apsispręsti, kokio viešojo transporto reikia miestui. Savivaldybės atstovai numato, kokios transporto priemonės turi važinėti mieste, kiek ir kokių maršrutų reikia, kokias lengvatas taikyti vieniems ar kitiems gyventojų sluoksniams. Be abejo, gera paslauga kainuoja, todėl miesto vadovai turi žinoti, kad už ją ir mokėti vežėjams privalės daugiau“, – sako Rygos Dūmos Transporto departamento vadovas Vitalijs Reinbahs.

Numatę lengvatas tam tikriems keleivių sluoksniams, Rygos miesto vadovai žino: už jų teikimą vežėjams reikia sumokėti. Keleivinio transporto įmonių vadovams, kitaip nei Lietuvoje, nereikia kaulyti iš savivaldybių savo dorai uždirbtų pinigų. Rygos vežėjai nėra nei skolininkai, nei išmaldos prašytojai. Virš jų galvų nekybo milijoninės skolos visoms įmanomoms institucijoms, jiems nereikia sukti galvos dėl to, kaip išgyventi dar bent vieną mėnesį. Mūsų požiūriu nuo krizės labiau nukentėjusi Latvija šioje srityje sugeba tvarkytis kur kas geriau.

Iš šalies biudžeto Latvijos keleivių vežėjams numatyta skirti tik kompensacijas už neįgaliųjų vežimą, kurie čia turi teisę viešuoju transportu naudotis nemokamai, ir už maršrutų, kurių 20 proc. trasos driekiasi užmiesčiu, aptarnavimą. Likusias lengvatas numato ir dotacijas sumoka miestų savivaldybės. Jei valstybės biudžete pritrūksta lėšų sumokėti kompensacijas vežėjams, su jais atsiskaito savivaldybės. „Valstybė lėšų kompensuoti už neįgaliųjų vežimą biudžete kasmet numato mažiau ir mažiau. Todėl iš miesto biudžeto pirvalome skirti vis daugiau lėšų“, – sako V. Reinbahs.

Šiuo metu 15 proc. Rygos miesto biudžeto skiriama viešajam transportui finansuoti. Keleivinio transporto įmonė „Rigas Satiksme“ gauna tiek pinigų, kiek numatyta Rygos Dūmos ir vežėjų pasirašytoje sutartyje dėl viešojo transporto paslaugų teikimo. „Formuodami biudžetą, viešajam transportui paprastai numatome šiek tiek mažiau lėšų, negu iš tikrųjų reikia. Tačiau per metus šį santykį išlyginame, įsiskolinimus padengiame, surasdami galimybių sumokėti vežėjams visus jiems reikalingus pinigus“, – kalba V. Reinbahs.

Beje, Latvijoje, kaip ir didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių, keleiviniam transportui galioja ir lengvatinis PVM tarifas.

Latviams, švelniai tariant, keistas atrodo lietuviškas požiūris į viešąjį transportą, kur vežėjų skolos siekia dešimtis ir šimtus milijonų litų, kur normalu nesilaikyti valstybės priimtų įstatymų ir nemokėti keleivinio transporto įmonėms juose numatytų dotacijų bei kompensacijų. Metų metais merdėjantys, neįstengiantys atsinaujinti ir prasiskolinę Lietuvos viešojo transporto parkai šalies ir savivaldybių vadovams, atrodo, seniai tapo norma, faktu, į kurį neverta kreipti didesnio dėmesio. Vargu, ar Europos Sąjungoje rastum bent vieną šalį, kur toks požiūris į viešąjį transportą pasirodytų suprantamas…

Parkas atnaujinamas

Rygos miesto Dūma kompensuoja įmonei „Rygas Satiksme“ ir lėšas, skirtas naujoms transporto priemonėms įsigyti. Nenuostabu, kad viešojo transporto priemonių parkas čia nuolat atnaujinamas, o keleiviai vežami palyginti naujomis, moderniomis ir patogiomis transporto priemonėmis. Rygos Dūmos pasirašytoje sutartyje su vežėjais aptarta, koks turi būti miesto viešasis transportas, kokiu būdu jis turi būti atnaujinamas. Ypač gerą įspūdį miesto svečiams palieka naujasis modernus miesto tramvajus, ne tik vežantis didelį kiekį keleivių, bet ir puošiantis miestą.

Pirmasis sprendimas iš esmės atnaujinti keleivinio transporto priemonių parką Rygoje priimtas dar 1998-aisiais. Tuomet iš Pasaulinio banko kredito lėšų nupirkti „Škoda“ troleibusai. 2000-aisiais gauti primieji nauji žemagrindžiai „Mercedes-Benz“, vėliau – „Solaris“ ir „Ikarus“. Iš viso nuo 2000-ųjų rygiečiai nupirko 360 naujų autobusų.

„Antrasis viešojo parko atnaujinimo etapas buvo naujų troleibusų įsigijimas. Nupirkta 11 baltarusiškų troleibusų, vėliau – lenkiški „Solaris“ su vengriška elektros įranga. Pastaruoju metu pirkome 150 „IVECO Škoda“, tarp kurių buvo ir pirmieji 20 troleibusų su dyzeliniais varikliais,“ – sako „Rigas Satiksme“ atstovas Igors Volkinšteins.

Tokie troleibusai suteikė galimybę važiuoti ir ten, kur nėra kontaktinių laidų. Transporto priemonėse sumontuotas 100 kW galingumo dyzelinis variklis leidžia troleibusui apvažiuoti kliūtis, naujosios transporto priemonės sujungė troleibusų linijas tose vietose, kur laidų nutiesti nebuvo įmanoma. Transporto priemonės degalų bake telpa 200 litrų dyzelino – tiek pakanka troleibusams be elektros laidų važiuoti reikiamą atstumą, apvažiuoti kliūtis bei spūstis. Nors tokios transporto priemonės kainuoja brangiau už įprastus troleibusus, bendrovės „Rigas Satiksme“ vadovų nuomone, mieste jų turėti būtina.

Latviai pagrįstai didžiuojasi naujais moderniais miesto tramvajais. Vidutinis iki tol mieste važinėjusių tramvajų amžius buvo apie 30 metų. Nors naujai įsigytieji „Škoda“ tramvajai – žemagrindžiai, jie važiuoja tais pačiais bėgiais, kaip ir senieji. Pasak rygiečių, ateityje šio transporto plėtrai ketinama teikti prioritetą: nors tramvajus yra brangesnis, jo priežiūra pigesnė. Be to, tai – greičiausia bei ekologiškiausia ir nuo degalų kainų nepriklausanti transporto priemonė. Pasak V. Reinbahs‘o, šią transporto rūšį ketinama plėtoti ir ateityje.

Artimiausiu metu viešojo transporto parkus ketinama dar labiau atnaujinti – kalbama apie galimybę pirkti 150 autobusų ir 120 troleibusų.

Lengvatos ir privilegijos

Mieste jau trejus metus sėkmingai veikia elektroninio bilieto sistema, vadinama „e-talons“. Šiuo metu mieste keleiviai važiuoja nenaudodami popierinių bilietų. Vienkartinio bilieto kaina – 50 santimų (apie 2,50 Lt). Elektroninis bilietas gali būti trijų rūšių. Mokinių bilietas personalizuotas, jis su nuotrauka ir mokinio pavarde. Įdiegus elektroninį bilietą, atsirado galimybė teikti daugiau ir įvairesnių paslaugų miestiečiams.

48 proc. viešuoju transportu besinaudojančių rygiečių moka vis bilieto kainą, 52 proc. sudaro lengvatomis besinaudojantys keleiviai, iš kurių 33 proc. už važiavimą nemoka visai. Didžioji jų dalis – vyresni nei 65 metų pensininkai, 12 proc. sudaro 5-12 klasių moksleiviai. Su 60 proc. nuolaida važinėja ir mokytojai, tiesa, mėnesinis lengvatinis bilietas jiems galioja vienai transporto rūšiai ir vienam maršrutui. Nuo rugsėjo pirmosios Rygoje nemokamai važinės visi 1-12 klasių mokiniai. Tam vežėjams Rygos Dūma turės kompensuoti papildomai 3,17 mln. latų (apie 16 mln. litų), o nuo rugsėjo 1-osios iki metų pabaigos prireiks 1,17 mln. latų (apie 6 mln. litų). „Rigas Satiksme“ vadovai nesibaimina, kad sumažėjusios pajamos guls ant jų pečių – neabejojama, kad savivaldybės atstovai, priėmę sprendimą, ras lėšų atlyginti keleivių vežėjų nuostolius..

Įdomu ir tai, kad įdiegus nemokamą važiavimą vyresniems nei 65-erių metų senjorams, jie tris kartus dažniau pradėjo važinėti miesto viešuoju transportu. Galima tikėtis, kad ir mokinių nuo rugsėjo 1-osios Rygos autobusuose, troleibusuose bei tramvajuose gerokai padaugės.

Visus elektroninius bilietus, net ir nemokamus, transporto priemonėse būtina pažymėti – tik tokiu atveju duomenys apie keleivių vežimą yra realūs.

Šiemet Rygos viešajame transporte nuo vasario 28-osios atsirado dar viena naujovė – leidimas be apribojimų autobusais, troleibusais be tramvajais vežtis dviračius. Vienintelis nurodymas dviratininkams – padarytus kitiems keleiviams nuostolius jie privalės kompensuoti savo lėšomis.

Mikroautobusams – tos pačios žaidimo taisyklės

Rygos miesto vadovai sutinka, kad mikroautobusai apkrauna gatves, kad jie dažnai važinėja nesilaikydami taisyklių. Tačiau, V. Reinbahs‘o teigimu, ši transporto priemonė tapo rygiečiams įprasta, ir drastiškai šalinti jos iš miestų gatvių neketinama.

Nuo 2012-ųjų pradžios dalis mikroautobusų mieste dirba pasirašę subrangovines sutartis su „Rigas Satiksme“. Jiems mokamos tokio paties dydžio kompensacijos, kaip ir visuomeniniam vežėjui. „Prisijungę prie vieningos elektroninio bilieto sistemos, šie vežėjai privalo laikytis tų pačių žaidimo taisyklių, jų darbas reguliuojamas bei kontroliuojamas. Mūsų nuomone, geriau suteikti galimybę vežėjams mikroautobusais dirbti teisėtai, negu grįžti prie nereguliuojamo chaoso“, – sako V. Reinbahs.

Pasak jo, kelionė mikroautobusu turėtų būti gerokai brangesnė nei miesto transportu. „Jei žmonės sutiks už ją mokėti, ši transporto rūšis turi teisę egzistuoti, tačiau kruopščiai prižiūrima ir kontroliuojama“, – teigia V. Reinbahs.

Dar viena mikroautobusų veiklos sritis – prie miesto transporto linijų privežti keleivius iš priemiesčio, kur žmonių gyvena nedaug.

Dirbdami vieningoje sistemoje, vežėjai mikroautobusais turės įrodyti, kad sugeba išsilaikyti ir įdiegus griežtą finansinę apskaitą bei kontrolę. Kitu atveju jiems teks natūraliai pasitraukti iš miesto keleivių vežimo rinkos.