Saugus viešasis transportas – saugesnis miestas

Saugumas viešajame transporte gali būti nagrinėjamas ne vienu aspektu. Tai – ir saugus vairavimas, ir keleivių bei vairuotojo saugumo užtikrinimas, ir techniniai transporto priemonių sprendimai. Apie visa tai ir buvo kalbėta gegužės 30-ąją vykusioje konferencijoje „Saugumo viešajame transporte užtikrinimo galimybės“.

„Protingas“ troleibusas

Europos miestų patirtis rodo, jog, įdiegus miesto transporte modernias technologijas, miestiečiai noriau naudojasi viešuoju transportu, pagerėja jo saugumas bei patrauklumas.

Vilniuje pirmosios transporto priemonės su mobiliuoju 4G „WiMAX“ ryšiu pasirodė 2010-ųjų pavasarį – tai buvo penkiolika troleibusų, važinėjusių 19-uoju maršrutu. Per bandomąjį projektą šiose transporto priemonėse veikė „WiFi“ prieigos zonos, nemokamai mobiliuoju 4G internetu MEZON galėjo naudotis ir vairuotojai, ir visi keleiviai – net ir tie, kurie nebuvo MEZON klientai. Be to, dešimtyje troleibusų buvo sumontuotos vaizdo kameros.

Pasak Telecentro Strategijos ir inovacijų grupės inžinieriaus Antano Vindašiaus, eksperimentas pademonstravo, jog modernios sistemos suteikia viešajam transportui nemažai privalumų. „Troleibusų parko vadovų teigimu, pagerėjo keleivų saugumas, sumažėjo be bilietų važinėjančių keleivių. Tai buvo puiki drausminanti priemonė“, – sako A. Vindašius.

Troleibusuose sumontuotos vaizdo kameros visų pirma drausmino vairuotojus: jie mandagiau elgėsi su keleiviais, tvarkingiau privažiuodavo prie stotelių, atidžiau uždarinėjo duris. Drausmingesni buvo ir keleiviai: sumažėjo ilgapirščių, važiuojančiųjų be bilieto. Be to, vilniečiai ir miesto svečiai, važinėdami troleibusais, kuriuose sumontuotos vaizdo kameros, jautėsi saugiau ir jaukiau.

Pasak A. Vindašiaus, per eksperimentą naudojant kameras buvo išbandyta saugumo užtikrinimo sistema. Mobiliuoju 4G internetu vaizdas realiu laiku buvo perduodamas į dispečerinę, o vairuotojui paspaudus pagalbos mygtuką, buvo akimirksniu užmezgamas ryšys su disperčeriu, kuris galėjo matyti, kas vyksta troleibuse, ir, esant poreikiui, nedelsdamas iškviesti policiją ar medikus.

Tokia interneto ryšio sistema gali būti naudojama ir kitiems tikslams: keleivių apskaitai, ji suteikia galimybę stebėti išorinį gatvės vaizdą, tokiu būdu prisidedant prie saugumo miesto gatvėse.

Įdiegus mobilųjų internetą, atsiranda galimybė nustatyti transporto priemonės buvimo duomenis realiu laiku, optimizuoti maršrutus, eismą.

Ateities taksi

Konferencijos dalyviams pademonstruotas taksi automobilis, pavadintas iTaksi. Pasak AB „Altas“, sumontavusio įrangą taksi automobilyje, atstovo Rolando Gudelio, naujos kartos taksi gali užtikrinti naują paslaugos kokybę miestiečiams. „Uždaviniai, kuriuos išsprendžia modernus taksi – kokybė, greitis, skaidrumas ir saugumas. Be to, tai – puiki galimybė gerinti miesto ir visos šalies įvaizdį“, – sakė R. Gudelis.

Pasak jo, internetas taksi automobiliuose naudingas ne tik keleiviui ar vairuotojui, bet ir taksi paslaugas teikiančiai įmonei.

Pristatytajame iTaksi sumontuota vaizdo kamerai gali pagelbėti nutikus netikėtoms situacijoms: kilus pavojui vairuotojui ar sutrikus keleivio sveikatai. Interneto vaizdas tiesiogiai gali būti perduodamas į administracinį centrą, kurio darbuotojai operatyviai sprendžia problemą.

Naujajame taksi automobilyje yra galimybė atsiskaityti banko kortelėmis, taksi parko administracija realiu laiku mato, kiek automobiliių dirba, ar jie užimti, kur važiuota. Gauta informacija gali būti panaudota optimaliam darbo planavimui užtikrinti.

Keleiviai, važiuojantys moderniu taksi, nenuobodžiauja: planšetiniuose kompiuteriuose jie gali naršyti po internetą, susipažindami su miesto įžymybėmis, gaudami aktualią informaciją apie artimiausius viešbučius, kavines ir pan. Įrenginiai gali būti naudojami ir reklamos paslaugoms teikti.

Projektų įgyvendinimo galimybės

Viešojo transporto saugumas, kaip jau minėjome, gali būti įgyvendinamas ne vienu aspektu. Todėl ir galimybės įgyvendinti viešojo transporto saugumo projektus pasinaudojant ES parama 2014-2020-ųjų laikotarpiu yra skirtingos.

Pasak Susisiekimo ministerijos Strateginio planavimo skyriaus vedėjo Andriaus Šniuolio, kol kas apie planuojamą paramą 2014-2020m. laikotarpio projektams ką nors konkretaus pasakyti būtų sudėtinga. „Šių metų sausį patvirtinti transporto, ryšių ir informacinės visuomenės plėtros sričių 2014-2020 m. prioritetai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti. Šiuo metu darbo grupės formuoja detalias veiklų temas, rengia jų aprašymus, preliminarių projektų sąrašą“, – sakė A. Šniuolis.

Pasak jo, paramos viešasis transportas gali tikėtis pagal keletą rengiamų projektų. Vienas iš jų – „Miestų, miestelių, gyvenviečių transporto infrastruktūros plėtra bei modernizavimas“. Jo uždavinys – plėtoti ir modernizuoti miestų gatvių tinklą, diegti eismo saugos, aplinkosaugos priemones miestų gatvėse. Pasak A. Šniuolio, didžioji ES paramos dalis 2014-2020 m. bus koncentruota į miestus, tačiau ne į gatvių tiesimą, o į viešąjį transportą, jo saugumo gerinimą, „A“ juostų diegimą, dabartinio viešojo transporto eismo konvertavimą į BRT sistemas, keleivių terminalų statybą ir pan. Vienas iš uždavinių – ir naujų ekologiškų viešojo transporto rūšių ar priemonių ir būtinos infrastruktūros diegimas.

Dar vienas prioritetas – „Darnios miestų transporto sistemos kūrimas ir judumo gerinimas“, kurio uždavinys – didinti miestų viešojo transporto konkurencingumą, ekologiškų viešojo transporto parkų plėtra.

Prioritetas „Inovacinių technologijų, intelektinių transporto sistemų, paslaugų ir susijusios infrastruktūros tyrimai, diegimas ir plėtra“ numato elektroninių eismo saugumo sistemų kūrimą, viešojo transporto plėtrą miestuose.

Paramos viešojo transporto saugumą užtikrinant galima tikėtis ir pagal priemonę „Kelių transporto plėtra“, kurios tikslas – diegti eismo saugos ir transporto saugumo priemones. Šio prioriteto uždaviniai – eismo saugos inžinerinės infrastruktūros įrengimas valstybinės ir vietinės reikšmės keliuose, elektroninių eismo saugos ir transporto saugumo sistemų diegimas, dviračių ir pėsčiųjų takų bei trasų susijusios infrastruktūros modernizavimas ir plėtra.

Pasak A. Šniuolio, kol kas neaišku, kiek bus skirta pinigų vienam ar kitam projektui įgyvendinti – tai paaiškės, kuomet bus skirtas ES lėšų limitas. „Tačiau jau dabar aišku, kad transportui parama turėtų būti mažesnė. Daugiau dėmesio bus skiriama intelektinių sistemų diegimui, alternatyvių bei tvarių degalų naudojimui miesto transporte ir susisiekimo sistemų optimizavimui ir panašioms naujovėms“, – sako A. Šniuolis.

Optika – vaizdo kokybei kelyje gerinti

Apie saugumo priemones vairuojant sudėtingomis sąlygomis pasakojo UAB „Optomika“ direktorius Romualdas Šimatolskis.

Jis pristatė įrangą, suteikiančią galimybę matyti situaciją kelyje nepriklausomai nuo oro sąlygų. „Pagrindiniai trukdžiai kelyje – tai rūkas, dūmai, lietus, priešpriešiais atvažiuojančio automobilio žibintai. Mūsų sukurta vaizdo stebėjimo sistema suteikia galimybę matyti vaizdą spektriniuose diapazonuose bet kokiomis sąlygomis“, – sakė R. Šimatolskis. Prelegentas pristatė vaizdo gerinimo priemones, jų diegimo galimybes transporte.

Pasak R. Šimatolskio, tokios papildomo matymo sistemos ypač aktualios turėtų būti autobusų vairuotojams. Nors autobusų avarijos nėra dažnas reiškinys, joms nutikus pavojus kyla idideliam kiekiui žmonių.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos