Siūloma keleivių vežimo paslaugoms taikyti lengvatinį PVM tarifą

Šiandien Seime svarstytas pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio papildymo įstatymo projektas.

Seimas po svarstymo pritarė patobulintam Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) įstatymo pataisų projektui Nr. XIP-3885(3). Plenarinio posėdžio metu Seimo nariai nusprendė siūlyti, kad lengvatinis 9 procentų pridėtinės vertės mokesčio tarifas būtų taikomas keleivių vežimo, Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais, paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms. Kad pataisos įsigaliotų, parlamentarai turės birželio mėnesį balsuoti dar kartą – kai savo nuomonę pareikš Vyriausybė.

Seimo posėdyje Agnė Zuokienė pateikė argumentus, kodėl PVM lengvata turėtų būti taikoma viešajam transportui.

„Šiuo metu keleivių vežimo reguliariais maršrutais paslaugoms yra taikomas standartinio 21 proc. dydžio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. Jo taikymas lemia važiavimo viešuoju transportu kainos didėjimą galutiniam vartotojui, o savivaldybės susiduria su vis didesnėmis problemomis, organizuodamos bendrus interesus tenkinantį keleivių vežimą viešuoju transportu. Pažymėtina, jog iki 2009 m. sausio 1 d. keleivių vežimo reguliariais maršrutais paslaugoms buvo taikomas lengvatinis 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas.

Nustačius lengvatinį 9 proc. PVM tarifą naudą turėtų pajusti galutinis paslaugos vartotojas, o lengvatinis apmokestinimas turėtų stabilizuoti kritinę savivaldybių ir vežėjų padėtį, susidariusią dėl standartinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo taikymo. Priėmus įstatymo projektą bus įvertinta viešųjų transporto paslaugų teikimo sistemos svarbą, bus užtikrintas viešojo transporto sistemos patrauklumas ir prieinamumas visiems, ypač mažas pajamas gaunantiems asmenis. Teikiamas pasiūlymas atitinka 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvą 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos, kurios 98 str. valstybėms narėms leidžia nustatyti lengvatinius tarifus direktyvos III priede nustatytoms kategorijoms priklausančių prekių tiekimui ar paslaugų teikimui – keleivių ir jų bagažo gabenimui.

Pažymėtina, jog LR Vietos savivaldos įstatymas nuo 2006 m. sausio 1 d. savivaldybėms nustatė prievolę skaičiuoti ir mokėti kompensacijas už lengvatinį keleivių vežimą vietinio reguliaraus susisiekimo maršrutais (iki įstatymo pakeitimo lengvatos buvo centralizuotai finansuojamos iš valstybės biudžeto). Kompensacijos už lengvatinius bilietus Vilniuje 2010 m. siekė 86 mln. Lt, Kaune – 34 mln. Lt., Klaipėdoje – 12 mln. Lt. Taigi, Vilniuje bendrovės 2009 metais suteikė transporto lengvatų už 77,9 mln. Lt, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės biudžete buvo numatyta tik 43,5 mln. Lt transporto lengvatoms kompensuoti, 2010 metais kompensacijų poreikis sudarė 82 mln. Lt, biudžete buvo numatyta 42,6 mln. Lt. Pastebėtina ir tai, kad vežėjai privalo sumokėti pridėtinės vertės mokestį į valstybės biudžetą ir nuo iš savivaldybių negautos kompensacijų sumos.

Siūloma nustatyti PVM lengvatą keleivių vežimui reguliaraus susisiekimo maršrutais, kai juos nustato tiek Susisiekimo ministerija ar jos įgaliotos institucijos, tiek savivaldybės, kadangi panašioms paslaugoms neturi būti nustatomi apmokestinimo skirtumai dėl teritorinio paslaugos teikimo pobūdžio.

Lietuvoje iš Europos Sąjungos šalių keleivių vežimo paslaugoms taikomas didžiausias PVM tarifas, išskyrus Vengriją ir Rumuniją, kuriose mokesčio tarifai atitinkamai – 27 ir 24 proc. Daugelyje Europos šalių keleivių vežimo paslaugoms yra taikomi lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčio tarifai, pvz. Belgijoje, Švedijoje, Portugalijoje – 6 proc., Vokietijoje, Prancūzijoje – 7 proc., Lenkijoje, Ispanijoje – 8 proc., Italijoje – 10 proc., Latvijoje – 12 proc., Graikijoje – 13 proc., Čekijoje – 14 proc.”, – pateikiamame įstatymo projekte teigė A. Zuokienė.

Prieš naujų lengvatų atsiradimą pasisakė Seimo narys Rimantas Jonas Dagys. Pasak jo, visos lengvatos skiriamos iš mokesčių mokėtojų kišenės. Jo manymu, lengvatos turi būti skiriamos tik svarbiausioms socialinėms sritims.

Pasak Seimo nario Žilvino Šilgalio, 320 proc. padidintas PVM tarifas turėjo itin neigiamos įtakos keleivinio transporto verslui, įmonės susidūrė su dideliais sunkumais, jos neįstengia susimokėti mokesčių valstybei. Pasak Seimo nario, žalos sumažinus PVM tarifą biudžetui nebus, kadangi lėšų biudžete grąžinus lengvatinį PVM nei padaugės, nei sumažės.

Paskelbus balsavimą dėl PVM lengvatų papildymo, iš 110 Seimo narių už pasisakė 103, prieš – nė vienas, o susilaikė 7.

Siūloma, kad šios pataisos įsigaliotų 2012 m. spalio 1 d.

Dėl siūlymo taikyti lengvatinį PVM tarifą keleivių vežimo, Susisiekimo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybių nustatytais reguliaraus susisiekimo maršrutais, paslaugoms, taip pat šiame punkte nurodytų keleivių bagažo vežimo paslaugoms nuspręsta kreiptis į Vyriausybę išvados.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka