Viešojo transporto vairuotojai – už teisę rinktis

vasario 28 05:19 2012 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Viešojo transporto darbo specifika miestuose tokia, kad didžiausi keleivių srautai susidaro du kartus per dieną – per rytinį ir vakarinį piką. Tuomet į miesto gatves išvažiuoja daugiau autobusų bei troleibusų, kuriems vairuoti prireikia ir daugiau vairuotojų.

Reikalavimai – skirtingi

Nuo seno viešojo transporto įmonėse susiklostė tvarka, kuomet vairuotojai dirba pagal pertraukiamą darbo dienos režimą – kitaip tariant, grafikai jiems sudaromi taip, kad dieną vairuotojai turėtų ilgesnę pertrauką.

Tačiau pastaruoju metu keleivinio transporto įmonių vadovai sulaukia kaltinimų, jog nesilaiko Darbo kodekso reikalavimų. Kadangi pažeidimų didžiuosiuose miestuose išvengti praktiškai neįmanoma, vežėjai sprendžia, kaip būtų galima įteisinti tam tikras išimtis vietinio reguliaraus susisiekimo autobusų vairuotojams. Tam neprieštarauja ir transporto darbuotojų profsąjungų atstovai.

„Vairuotojo interesai – profsąjungų interesai. Vairuotojai turi teisę rinktis – ar jiems dirbti daugiau ir uždirbti daugiau, ar apriboti tokias galimybes. Be abejo, dirbti viršvalandžių vairuotojams nevalia – tokiu būdu gali nukentėti keleivių saugumas, tačiau pertraukiamas darbo dienos režimas miestuose yra neišvengiamas: autobusai ir troleibusai privalo važiuoti tada, kada daugiau keleivių – rytą ir vakare“, – sako Lietuvos transporto darbuotojų profesinių sąjungų Forumo pirmininkas Jonas Petraška.

Darbo ir poilsio laiko ypatumus kelių transporte nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587. Remiantis juo, Darbo kodekse įrašytas 148 straipsnis, suteikiantis teisę Vyriausybei diferencijuoti mobilių darbuotojų, dirbančių kelių transporto įmonėse, darbo ir poilsio laiką. Tačiau šiame nutarime nekalbama apie keleivių vežimą reguliariais iki 50 kilometrų ilgio maršrutais, nors jis taipogi turi savo ypatumų.

Remiantis LR Darbo kodekso 160 straipsnio 1 dalies reikalavimais, keleivinio transporto įmonės vairuotojų darbą turėtų organizuoti taip, kad tarp pamainų susidarytų ne trumpesnis kaip vienuolikos valandų nepertraukiamas poilsis. Tačiau įmonių vadovai įgyvendinti šį reikalavimą galėtų tik suprastindami paslaugą viešojo transporto keleiviams. „Sudaryti vairuotojams grafikus taip, kad jie atitiktų DK reikalavimus, nebūtų sudėtinga. Tačiau tokiu atveju nukentėtų viešojo transporto keleiviai, kurie laukti transporto priemonės turėtų gerokai ilgiau“, – sako bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis.

Keleiviams – nepatogu

Vilniuje iš 275 kasdien į miesto maršrutus išvažiuojančių autobusų 114 dirba pertrauktu darbo režimu, t. y., su dviem vairuotojų išėjimais į darbą. „Toks darbo režimas yra būtinas mieste, nes didžiausi keleivių srautai darbo dienomis susidaro nuo šeštos iki devintos valandos ryto ir nuo 16.00 iki 18.30 valandos vakare. Tuo metu reikalingas maksimalus autobusų bei troleibusų kiekis“, – sako bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ eksploatacijos direktorius Rimantas Markauskas.

Beje, Vilniaus troleibusų vairuotojai jau dirba laikydamiesi dabar galiojančių darbo ir poilsio režimo reikalavimų – be ilgesnės pertraukos dieną. Tačiau tokiu grafiku nepatenkinti ne tik viešojo transporto keleiviai, per piko valandas sulaukiantys mažiau troleibusų, bet ir patys darbuotojai. „Sulaukiame troleibusų vairuotojų skundų dėl tokių apribojimų. Dirbdami mažiau, jie gauna mažesnį atlyginimą. Manau, kad žmonės turi teisę rinktis – dirbti ir uždirbti daugiau ar ilsėtis be pertraukos“, – sako J. Petraška.

Kol autobusai važinėja įprastu režimu, Vilniaus miesto gyventojai didesnių patogumų dėl pasikeitusio troleibusų eismo nejunta. „Jei tokiais pat grafikais pradėtų dirbti ir autobusų vairuotojai, miesto gyventojams kiltų daugiau problemų. Vežėjai privalėtų priimti į darbą daugiau vairuotojų, tuo pačiu brangtų ir keleivių vežimo paslauga“, – teigia asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.

Pasak J. Petraškos, autobuso ar troleibuso vairuotojas, nenorintis turėti ilgesnės pertraukos dieną, gali rinktis kitokį darbo grafiką. „Dirbantieji su pertraukomis, turi įvairių lengvatų – papildomus laisvadienius bei priemokas. Be to, jiems maršrutus stengiamasi parinkti taip, kad jie driektųsi arčiau namų. Profsąjungos stebi, kad vairuotojų teisės šiuo atveju nebūtų pažeidžiamos“, – kalba J. Petraška.

Teikiamos pataisos

Keleivių vežėjų pageidavimu, asociacija „Linava“ inicijavo pataisas, kurias pateikė Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Socialinės apsaugos ir darbo bei Susisiekimo ministerijoms. Pataisos svarstytos ir Trišalėje taryboje, kur profsąjungų atstovai joms iš esmės pritarė. „Mūsų siūlomos pataisos nepablogins vairuotojų darbo sąlygų, tik įteisins tai, kas egzistuoja dabar“, – sako J. Stolovickis.

Pasak jo, patogiausias būdas įteisinti pertraukiamą darbo dienos režimą – papildyti „Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse“ XII skyrių „Darbo ir poilsio ypatumai kitose ekonominės veiklos srityse“ 84 punktu ir išdėstyti jį taip: Mobiliems darbuotojams, kurių darbas susijęs su keleivių vežimu reguliariais reisais ir kurie nepatenka į šio nutarimo 9 punkte išvardintas kelių transporto veiklas, taikant pertraukiamąjį darbo dienos režimą, paros nepertraukiamojo poilsio trukmė gali būti 9 valandos. Ši nuostata negali būti taikoma darbuotojams iki 18 metų“.

„Siūlomi pakeitimai neprieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB „Dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų“ 17 str. bei 20 str. 1 dalies nuostatoms dėl mobilių darbuotojų bei specialiajai 17 str. 3 dalies viii punkto nuostatai dėl vietinio keleivių transporto. Jei jie būtų įteisinti teisės aktais, keleivinio transporto įmonių vadovai išvengtų kaltinimų bei nuobaudų dėl gana šiurkščiais traktuojamų darbo ir poilsio režimo pažeidimų“, – reziumuoja J. Stolovickis.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.