Sostinės autobusams – degalai iš sąvartyno?

Vilniuje svarstoma galimybė autobusuose naudoti iš sąvartynų gaunamas dujas. Pasak sostinės mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus, šis projektas gali būti pradėtas įgyvendinti jau artimiausiu metu.

Ekologiškiausi degalai

Biodujos – viena iš ekologiškiausių degalų rūšių. Jos gerokai sumažina išmetamų į aplinką kenksmingų dalelių skaičių, biodujose nėra sieros bei kitų kenksmingų elementų.

Biodujos gaunamos įvairiais būdais: iš dumblo, nuodingų jūros dumblių, nuotekų dumblo, maisto atliekų ir atliekų, kurios susidaro gaminant etanolį ar biodyzeliną. Taip pat jos susidaro sąvartynuose kaip įvairių atliekų puvimo produktas.

Ši degalų rūšis itin populiari Skandinavijos šalyse. Štai Švedijoje 2008-aisiais biodujas naudojo apie 15 000 automobilių bei keletas šimtų autobusų ir vilkikų. Linčiopingo miestas netgi gali pasigirti turįs traukinį, varomą šiais ekologiškais degalais. Švedijoje 2007 m. transportui parduota daugiau nei 28 mln. kub. m biodujų.

Beje, Švedija visokeriopai skatina biodujų naudojimą: dotuoja šiuos degalus vartojančių automobilių įsigijimą, suteikia galimybę jiems įvažiuoti į miesto centro zoną, nemokamai stovėti aikštelėse ir pan.

Itin populiarūs šie degalai ir Islandijoje – Rekjavike sąvartyne veikia dujų surinkimo sistema, naudodami biodujas važiuoja šio miesto autobusai. Neatsilieka ir norvegai – čia iš sąvartynų išgaunamos dujos taip pat labai efektyviai panaudojamos.

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie galimybę biodujas naudoti irVilniaus miestoautobusuose. Pasak UAB „Vilniaus autobusai“ generalinio direktoriaus Gintaro Nakučio, įmonė pasirengusi pradėti biodujų erą mieste. Tiesa, sąvartyne išgaunamos dujos turėtų atitikti numatytus standartus bei būti tokio paties kaloringumo, kaip ir gamtinės dujos. Parko vadovas tikisi, kad jos sostinės vežėjams kainuotų mažiau nei dabar naudojamos gamtinės dujos. „Šiuo metu biodujos Lietuvoje akcizo mokesčių neapmokestinamos, todėl jos būtų pigesnės už gamtines dujas, kurioms taikomas 76 ct akcizas. Be to, gamtinių dujų kaina svyruoja priklausomai nuo naftos kainų ir kitų kriterijų (pvz., praėjusiais metais dujos be akcizo kainavo apie 80 ct/m3, o šiais – jau 1,23 Lt). Biodujų kaina yra pastovi ir nepriklausanti nuo pasaulinių naftos produktų kainų“, – kalba G. Nakutis.

Kuo būtų naudinga?

Pasak R. Adomavičiaus, biodujas būtų galima panaudoti ne tik miesto autobusams, bet ir taksi, šiukšliavežėms, kitam miesto transportui. „Be abejo, iš pradžių turėtume atlikti galimybių studiją, skelbti konkursą bei surasti projekto vykdytoją, pastatysiantį dujų surinkimo ir valymo gamyklą, kur būtų išgaunamos biodujos. Privalome viską iš anksto apskaičiuoti – šis projektas neturi būti nuostolingas“, – sako R. Adomavičius.

Pasak miesto vadovo, biodujų panaudojimas miestui turėtų būti naudingas keletu aspektų. Visų pirma, tai prisidėtų prie oro švarinimo. „Šiuo metu 75 proc. teršalų sudaro transporto išmetami teršalai. Biodujos – švarūs degalai, todėl pradėjus juos naudoti miesto transporte, tarša turėtų gerokai sumažėti“, – sako mero pavaduotojas. Dar vienas aspektas – finansinis. „Remiantis dabartiniais apskaičiavimais, biodujos kainuotų maždaug litu pigiau nei šiuo metu Vilniaus autobusuose naudojamos gamtinės dujos. Taigi pradėję vartoti biodujas, galėtume sumažinti vežimo savikainą ir nedidinti bilietų kainų“, – teigia R. Adomavičius.

Šiuo metu sąvartyne susidarančios biodujos yra deginamos, o degdamos jos išskiria teršalus, sukeliančius šiltnamio efektą. „Mūsų tikslas – panaudoti visas atliekas kaip galima efektyviau, tam svarstome įdiegti ir daugiau naujų projektų“, – sako R. Adomavičius.

Antra vertus, pradėję naudoti biodujas, sostinės vežėjai taptų mažiau priklausomi nuo gamtinių dujų tiekėjo. Šiuo metu Kazokiškių sąvartyne išgaunamų dujų kiekis yra apie milijoną kubinių metrų per metus (vėliau didės), Kariotiškių sąvartyne – 2 mln. kub. m per metus. Specialistų teigimu, iš sąvartynų dujas galima gauti maždaug 14 metų. UAB „Vilniaus autobusai“ per metus reikia apie 3,5–4 mln. kub. m dujų.

Įdiegti– nesudėtinga

Kaip teigia Gamtinių dujų automobiliams asociacijos prezidentas, UAB „Autoidėja“ direktorius Laimonas Dapšys, realizuoti panašų projektą techniškai nebūtų sudėtinga. „Svarbiausias darbas, kurį reikėtų atlikti – pastatyti dujų valymo įrenginį. Autobusų parke jau yra kompresorinė ir visa reikalinga įranga, tetrūksta transportavimo bei valymo įrenginių“, – sako L. Dapšys. Pasak jo, surinktas bei išvalytas biodujas iš sąvartynų būtų galima vežti sunkvežimiais su specialiais konteineriais, kaip tai yra daroma Švedijoje. Dujos tokiu atveju surenkamos iš sąvartynų, suslegiamos iki 200 atmosferų, tuomet patenka į specialius iš tvirtų kompozitinių medžiagų pagamintus balionus, jie sukraunami į konteinerius, atgabenami iki kompresorinės, ten dujos išleidžiamos, o esant reikalui, kompresoriumi perpompuojamos į. analogiškus rezervuarus (balionus), iš kur pilamos į miesto autobusus.

Sąvartynuose reikėtų išgręžti gręžinius, iš kurių dujos keliautų į valymo įrenginius, kur būtų išvalomos, suspaudžiamos. „Projektą įgyvendinti nebūtų sudėtinga, kadangi tai nėra naujovė pasaulyje, pasimokyti tikrai turėtume iš ko. Tereikia geros miesto politikų valios“, – reziumuoja L. Dapšys.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka