Nors apie rengiamą tolimojo susisiekimo autobusais pertvarką kalbama nuo praėjusių metų, ne visi keleiviai įsivaizduoja, kas jų laukia reformas įgyvendinus – pertvarkos rengėjai nenumatė konsultacijų nei su socialiniais partneriais, nei su visuomene. Paaiškinti situaciją plačiau paprašėme Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentą Gintarą NAKUTĮ.
– Nuo ko prasidėjo kalbos apie pertvarką? Kodėl nuspręsta reformuoti dabartinį tolimojo susisiekimo autobusais tinklą?
– Dabartinis tolimojo susisiekimo autobusais tinklas susiklostęs per daugelį metų, susiformavo veikiamas rinkos sąlygų, atsižvelgiant į keleivių poreikius bei vežėjų finansinius ir intelektinius resursus. Dabartinis maršrutų tinklas yra tankus, apimantis visą šalies teritoriją, prieinamas, patogus keleiviams, jis išlaikomas vežėjų lėšomis.
Keleiviai vežami 363 maršrutais, rinkoje konkuruoja per 40 įmonių. Norėčiau pabrėžti: tolimajam susisiekimui nereikia valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, už savo pinigus vežėjai perka transporto priemones, atnaujina autobusų stotis, rengia vairuotojus. Vien tik nuo 2017-ųjų vežėjai į tolimojo susisiekimo autobusų parką investavo daugiau kaip 30 mln. eurų.
Vežėjai savo iniciatyva, be valstybės įsikišimo, sukūrė bendrą valdymo sistemą, bendrą bilietų pardavimo sistemą, atnaujino infrastruktūrą, statė naujas ar atnaujino stotis, pakėlė bendrą tarpmiestinio susisiekimo aptarnavimo lygį į europinį. Taip pat vežėjai investavo į transporto pritaikomumą neįgaliesiems.
Daug metų Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), anksčiau – VKTI (Valstybinė kelių transporto inspekcija) pratęsdavo sutartis su vežėjais dėl keleivių vežimo vienu ar kitu maršrutu pagal tuo metu galiojusius teisės aktus.
Vis dėlto Konkurencijos taryba, išnagrinėjusi 2018-aisiais gautą skundą, 2020-07-14 nutarimu įpareigojo LTSA ne vėliau kaip per 8 mėnesius nutraukti galiojančias sutartis ir organizuoti konkurencingą procedūrą naujiems vežėjams parinkti. Tuo pačiu buvo pripažinta, kad teisės aktai, kuriais vadovautasi pasirašant sutartis, neprieštarauja konkurencijai. Šiuo metu nutarimo teisėtumas nagrinėjamas teismuose ir jo baigtį kol kas sunku prognozuoti.
– Vis dėlto, ko gero, reformos rengėjai apibrėžia jos tikslus. Kokie jie yra?
– Dar praėjusių metų rudenį mums buvo pristatytas naujas maršrutų tinklelis ir pasakyta, kad dabartiniai maršrutai neatitinka tarpmiestinio susisiekimo turinio, nes tik 17 proc. keleivių važiuoja tarp miestų, o likę važiuoja nedideliais atstumais vienos ar gretimų savivaldybių teritorijose. Vėliau buvo sakoma, kad reforma reikalinga tam, kad būtų sukurta regioninė viešojo transporto sistema. Taip pat teigta, kad tokiu būdu bus įgyvendintas ir Konkurencijos tarybos nutarimas.
Dar vėliau nesuprantamai aiškinta, kad tolimasis susisekimas neatitinka kokybės reikalavimų (nors kokybės reikalavimai niekur nėra apibrėžti) ir tikslinės paskirties, kad priemiestinio susisiekimo problemos sprendžiamos tolimojo susisiekimo maršrutų sąskaita, jie reikalauja didelių dotacijų iš savivaldos biudžeto. Reformos rengėjų teigimu, trys ketvirtadaliai keleivių keliauja savivaldybės ir regiono viduje, dėl to neva mažėja viešuoju transportu besinaudojančių keleivių, lengvatos kompensuojamos privatiems vežėjams, o ne savivaldybėms, nors lengvatos kompensuojamos vežėjams nepriklausomai nuo įmonių nuosavybės formos.
Reformavus tinklą taip, kaip iki šiol buvo siūloma, padidėtų savivaldybių lėšų poreikis, nes naujų keleivių būtų mažai, o išlaidos jų poreikiams skirtam papildomam transportui įsigyti būtų didelės.
Nelikus dabartinio tolimojo susisiekimo maršrutų, kiltų nemažai problemų keleiviams. Su tuo, kad po reformos situacija pablogėtų tiek savivaldybėms, tiek ir keleiviams, sutinka ir Savivaldybių asociacija.
– Kodėl naujoji reforma kelia nerimą keleivių vežėjams, kodėl dėl jos turėtų nerimauti ir tolimojo susisiekimo autobusais važinėjantys keleiviai?
– Daugiausia nerimo kėlė tai, jog reformą buvo bandoma įgyvendinti tarsi slaptai. Nebuvo planuojamos konsultacijos su visuomene, nors tokios reformos, jei jį būtų įgyvendinta, neigiamas poveikis akivaizdus ne tik keleivių vežėjams, bet ir savivaldybėms bei keleiviams. Tokia pertvarka neigiamai paveiktų apie 80 proc., arba 7 milijonus, dabartinių tolimojo susisiekimo autobusais važinėjančių keleivių. Be to, norint pasiekti kelionės tikslą, atsirastų papildomų iššūkių skirtingas negalias turintiems keleiviams.
Nebuvo atlikta išlaidų ir naudos analizė, lieka neaišku, kiek reforma kainuotų valstybei ir savivaldybėms. Mūsų manymu, jei būtų įdiegtas toks tolimojo maršrutų tinklas, koks buvo planuotas, didėtų regionų atskirtis, nes pasienio miestai būtų palikti be tolimojo susisiekimo, jų gyventojams, norintiems pasiekti reikiamą kelionės tikslą, reikėtų persėsti, kai kuriais atvejais – net ir ne po vieną kartą. Tokia reforma taip pat skatintų žmones rinktis kelionėms nuosavus automobilius, dėl to didėtų oro tarša, nebūtų pasiekti klimato kaitos programos keliami tikslai.
Nors pabrėžiama, kad reforma inicijuota dėl Konkurencijos tarybos sprendimo, mūsų manymu, sumažėjus maršrutų skaičiui, sumažėtų ir vežėjų, atsirastų rinkos koncentracijos grėsmių, taip pat sumažėtų investicijos į autobusų stočių ir parkų atnaujinimą.
Norėčiau pabrėžti: Konkurencijos tarybos nutarimas neįpareigoja keisti maršrutų tinklo, jis skirtas konkretiems 363 maršrutams, todėl lieka neaišku, kodėl inicijuota reforma, kuri akivaizdžiai sužlugdytų gerai funkcionuojančią dabartinę sistemą.
Dar vienas LTSA deklaruojamas reformos motyvas – Vidaus reikalų ministerijos planuojama viešojo transporto pertvarka. Vis dėlto VRM studijoje nieko nekalbama apie tolimąjį susisiekimą. Joje siūloma steigti Regionines viešojo transporto agentūras, kurios rūpintųsi viešuoju transportu keliose savivaldybėse. Mūsų manymu, regioninių agentūrų steigimas užtruktų bent 3-5 metus. Ar iki tol bus pasirengta tolimojo susisiekimo maršrutų pertvarkai? Jei to padaryta nebus, keleivių judėjimas šalyje gali būti visiškai sutrikdytas.
– Kaip numatyta vykdyti tolimojo susisiekimo maršrutų reformą, kada ji turėtų būti įgyvendinta?
– Iki praėjusių metų pabaigos buvo planuota nustatyti maršruto kriterijus ir juos patvirtinti. Iki šių metų vasario 28-osios – sudaryti maršrutų tinklelį ir suderinti jį su regionais. Iki birželio 28-osios – sudaryti maršrutų tvarkaraščius, parengti konkurso nuostatus ir juos patvirtinti, vėliau skelbti konkursus vežėjams parinkti ir tokiu būdu tariamą reformą baigti iki šių metų pabaigos.
Norėčiau pabrėžti: dėl šio plano nebuvo jokios informacijos ar diskusijų, apie jį mes sužinojome tik gruodžio pabaigoje perskaitę Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo pratęsiamas terminas LTSA įpareigojimams įvykdyti.
– Kokius tolesnius žingsnius siūlo vežėjai, LKVA, asociacija LINAVA ir Savivaldybių asociacijos?
– Visų pirma, prašome organizuoti diskusiją, kurios tikslas – suformuoti valstybės politikos gaires tolimojo susisiekimo srityje, nustatyti dabartinės tolimojo susisiekimo sistemos trūkumus, tada suformuluoti reformos tikslus, atlikti poveikio vertinimą vartotojams, konkurencijai, regionams, valstybės ir savivaldybių biudžetams.
Taip pat siūlome sudaryti reformos, jei jos reikia, įgyvendinimo planą su terminais ir atsakingomis institucijomis. Esant poreikiui, keisti dabartinius teisės aktus. Šiems pasiūlymams buvo pritarta ir praėjusių metų gruodžio 9-ąją vykusiame Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje.
Dar vienas keleivių vežėjų ir asociacijų siūlymas – sukurti tarpinstitucinę darbo grupę, į jos darbą įtraukti socialinius parnerius, su kuriais būtų dalinamasi visa turima informacija. Mūsų manymu, nederėtų skubėti priimti naujų teisės aktų, kol dėl jų tinkamumo nediskutuota su visuomene ir socialiniais partneriais bei organizacijomis.
Džiaugiuosi, jog šiai idėjai pritarė ir naujasis susisiekimo ministras Marius Skuodis. Mes, keleivių vežėjai, visada esame pasirengę konstuktyvioms diskusijomis. Visi kartu turėtume apsispręsti: ar verta žlugdyti šiuo metu gerai veikiančią tolimojo susisiekimo maršrutų sistemą, vardan neaiškių reformos tikslų aukojant keleivių interesus? Jei yra rimtos priežastys tolimojo susisiekimo reformai, kartu diskutuodami surasime geriausius sprendimus, kad ne pablogintume, o pagerintume keleivių galimybes keliauti.
Kad skaitytojams būtų aiškiau, apie ką kalbama, pateikiame dabartinę ir planuojamą tolimojo susisiekimo maršrutų schemas:
Lina Jakubauskienė
