Vilniaus autobusams – 65

lapkričio 18 05:30 2010 Spausdinti straipsnį Istorija

Lapkričio 18-ąją UAB „Vilniaus autobusai“ švenčia 65-ąjį gimtadienį.

Įmonė – senesnė?

1945-ųjų lapkričio 18-oji – ši data jau daugelį metų laikoma oficialiu bendrovės „Vilniaus autobusai“ gimtadieniu. Tačiau peržvelgus prieškario metų laikraščių iškarpas ir suradus naujų faktų, kyla pagrįstas klausimas – ar tik nebus vilniečių bendrovė „pasijauninusi“?

Tačiau apie viską – iš pradžių.

Vežta nuo senovės

Nuo senų senovės nė vienas miestas neapsiėjo be transporto; ne išimtis – ir Vilnius. Miestiečiai arkliais traukiamais vežimais, arkliniais tramvajais, vadinamais „konkėmis“, vežti nuo gilios senovės.

Susisiekimo plėtra gerokai paspartėjo atsiradus motorinėms transporto priemonėms. Pirmieji autobusai į sostinės gatves išvažiavo 1909-aisiais; tuomet jie vežė miesto gyventojus vasaros savaitgaliais maršrutu Katedros aikštė-Verkiai.

Išsamesnės informacijos apie reguliarius autobusų maršrutus iki Pirmojo pasaulinio karo, per karą ar iškart po jo rasti nepavyko, tačiau žinoma, jog vilniečiai tuomet daugiausia buvo vežami „konke“ ir arklių traukiamais vežimais. Matyt, kaip ir daugelyje to meto Europos miestų, būta bandymų organizuoti keleivių vežimą autobusais, tačiau išlikusi informacija leidžia tvirtinti, kad reguliariais maršrutais autobusai Vilniuje pradėjo važinėti tik 1926-aisiais.

Tarpukary, kuomet Vilnius buvo okupuotas ir virto Lenkijos provincijos miestu, miesto transporto plėtra nebuvo sparti. 1926 metais autobusai keleivius vežė trimis, 1929 – šešiais, o 1932 m. mieste jau buvo aštuoni autobusų maršrutai. Per metus vežta apie penkis milijonus keleivių. Deja, vėliau autobusų eismas menko, miesto magistratas neskyrė jam reikiamo dėmesio. Vokietijai užpuolus Lenkiją, lenkų kariuomenė buvo priversta trauktis iš Vilniaus, o traukdamasi rekvizavo dalį mieste važinėjusių autobusų.

Gimtadienis – anksčiau?

Lietuvai atgavus Vilnių, prasidėjo sostinės atgimimas. 1939-ųjų pabaigoje miesto autobusų eismo organizavimą iš lenkiškojo magistrato perėmė lietuviškoji savivaldybė, kuri ėmė rūpintis ir autobusų įmonės kūrimu.

Vilniečiams į pagalbą išsyk atėjo kauniečiai: 1939 m. gruodžio mėnesį į Vilnių iš Kauno atvažiavo dirbti penkiolika taksistų, Kauno savivaldybė pardavė atkurtai sostinei dešimt naudotų „Volvo“ autobusų. Dar dvidešimt autobusų vilniečiai išpirko iš privačių savininkų.

Apie tai, kad autobusų eismu bei jo „sulietuvinimu“ pradėta rūpintis išsyk atgavus sostinę, byloja to meto spauda. 1939 m. lapkričio 26 d. „Lietuvos aide“ rašoma: „Vilniaus miesto burmistras jau davė įsakymą šveicarų firmai, kurios autobusai šiuo metu mieste kursuoja, lietuviškais pakeisti visus eismo užrašus ir autobusų sustojimo vietų įrašus. Už nesilaikymą įsakymo numatytos baudos“.

Gruodžio mėnesį lietuviškoji miesto savivaldybė apsisprendė perimti autobusų eismo organizavimą iš šveicarų. „Vilniaus miesto savivaldybė jau nusistatė nuo ateinančių metų sausio 1 d. perimti autobusų susisiekimą Vilniaus mieste. Paskutiniu metu susisiekimą palaiko šveicarų firma, kurios koncesija baigiasi gruodžio 31 d.“, – rašoma 1939 m. gruodžio 7 d. „Lietuvos aide“.

Vilniaus miesto savivaldybės įkurta Autobusų susisiekimo įmonė pradėjo dirbti 1940 m. sausio 1 d. „Autobusų įmonė įsteigta nuo šių metų pradžios. Miesto susisiekimui pirkta dešimt autobusų, o 20 autobusų nuomojama iš tarpmiestinio susisiekimo. Keturiose linijose šiuo metu kursuoja 26 autobusai. Dar numatoma pirkti penkis naujus autobusus. Šoferiais, konduktoriais ir monteriais jau priimta 90 vietinių gyventojų“, – rašoma to meto spaudoje. Peršasi logiška išvada: ar ne ši data turėtų būti laikoma tikruoju „Vilniaus autobusų“ gimtadieniu? Tuomet įmonei prie dabar švenčiamos 65-erių metų sukakties derėtų pridėti dar bent šešetą metų…

Kad įsakymas įkurti įmonę buvo įvykdytas, vėlgi byloja to meto spauda. „Teko patirti, kad naujieji autobusai Vilniuje pradės kursuoti nuo sausio mėnesio 2 dienos. Pirmiausia bus paleisti 1 Nr linijon. Kitų linijų autobusai bus paleisti vėliau palaipsniui. Į Vilnių naujieji autobusai pradeda suvažiuoti šiandien. Kadangi kažkurios Vilniaus gatvelės yra labai siauros, o naujai paleidžiamieji kursuoti Vilniaus gatvėmis autobusai yra žymiai didesni už iki šiol kursavusius, tai galimas dalykas kad kai kuriomis gatvelėmis tie autobusai dabar nebekursuos“, – rašoma 1940 m. sausio 2 d. „Lietuvos aide“.

Iki prasidedant karui, Vilniuje važinėjo trisdešimt autobusų, kurie per metus nuvažiuodavo du milijonus kilometrų ir veždavo apie septynis milijonus keleivių. Miesto autobusų maršrutų ilgis buvo 30 kilometrų. Už važiavimą mieste keleiviai mokėjo nuo 15 iki 50 centų. Savivaldybė nupirko užsienyje 25 autobusų važiuokles, ant kurių buvo montuojami savos gamybos autobusai. Vilniui talkino ir Kaune įsikūrusi bendrovė „Amlit“, dirbtuvėse surinkinėjusi autobusus vilniečiams.

Darbas okupacijų metais

Lietuvą okupavus sovietų kariuomenei, keleivinio transporto įmonės nebuvo nacionalizuojamos, jos ir toliau dirbo, nors darbas buvo vis sunkesnis – vakarietiškiems autobusams pradėjo trūkti atsarginių detalių, padangų. 1941 m. kovo 14 d. Vilniuje įsteigiama ūkiniais pagrindais veikianti Autotresto kontora, kuriai perduota ir Vilniaus tarpmiestinių autobusų susisiekimo įmonė. Kontora turėjo įsteigti ir Vilniaus autobusų parką, tačiau, prasidėjus karui, jos veikla nutrūko.

Per karą, trūkstant autobusų, jais galėjo važiuoti tik asmenys, vykstą tarnybos reikalais, su savo įstaigų išduotais pažymėjimais, kuriuose turėjo būti nurodomas kelionės tikslas. Vokiečių administracija griežtai kontroliavo ir vežikų verslą, registravo juos, nustatinėjo vežimo tarifus.

1944 m. vokiečiams pasitraukus iš Vilniaus, 1944 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Vilniuje įsteigta Vilniaus autotransporto kontora. 1945 m. lapkričio 18 d. įsteigiama Vilniaus keleivių susisiekimo kontora, kuriai perduota 13 automobilių, iš kurių – keletas keleiviams vežti naudojamų sunkvežimių ir keli trofėjiniai seni autobusai. Ši data iki šiol ir buvo laikoma Vilniaus autobusų įmonės gimtadieniu.

1946 m. kovo 13 dieną Vilniuje pradėtas reguliarus keleivių susisiekimas: autobusai pradeda važinėti maršrutu Žvėrynas–Geležinkelio stotis, po poros metų autobusai jau vežė keleivius šešiais miesto ir keturiais priemiesčio maršrutais. 1950 metais įmonė turėjo 77 autobusus.

1959 m. Vilniaus keleivių susisiekimo kontora pavadinama Vilniaus autobusų parku, o 1964 m. persikelia į Verkių gatvėje pastatytа gamybinę bazę.

Daugiausia – 636 autobusus – įmonė turėjo 1975 m. Iš jų 260 kasdien važinėjo mieste.

1992 m., antraisiais atkurtos Lietuvos nepriklausomybės metais, Vilniaus valstybinis autobusų parkas iš Susisiekimo ministerijos perėjo Vilniaus miesto savivaldybės žinion. 1995 m. įmonė įregistruojama kaip uždaroji akcinė bendrovė, visos akcijos perduodamos Vilniaus miesto savivaldybei, jai suteikiamas specialios paskirties įmonės statusas. Tuo metu įmonėje dirbo 1843 žmonės, jos balanse buvo 478 autobusai.

1996 m. įmonė reorganizuojama ir atsiranda dvi savarankiškos įmones: SP UAB Vilniaus autobusų parkas ir SP UAB Tolimojo keleivinio transporto kompanija (TOKS). 2003 metais miesto vežėjų įmonės pavadinimas pakeistas į UAB „Vilniaus autobusai“.

2005-aisiais įmonė atšventė 60-ties metų sukaktį. Ta proga „Vilniaus autobusų“ darbuotojai padovanojo miestui bei miestiečiams vertingą leidinį „Vilniaus autobusai: įmonės istorija ir dabartis“, kuriame surinkti seniausi faktai apie keleivių vežimą mieste, pateikta informacija apie įmonės darbą istorinių permainų metais.

Tarp dviejų jubiliejų

Laikotarpis tarp dviejų jubiliejų „Vilniaus autobusų“ darbuotojams nebuvo lengvas. „Per penketą metų būta ir džiugių, ir sudėtingų akimirkų. Prie džiugiausių įvykių derėtų priskirti atnaujintą transporto priemonių parką – nuo 2004-ųjų iki 2006-ųjų įsigijome devyniasdešimt naujutėlių „Volvo“ autobusų“, – pasakoja UAB „Vilniaus autobusai“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis. Nupirkus ir daugiau naujesnių bei modernesnių vakarietiškų autobusų, vilniečiams 2008-aisiais pavyko pagaliau į užtarnautą poilsį išleisti senuosius ikarusus, vežiojusius vilniečius ne vieną dešimtį metų.

Sostinės vežėjai, norėdami prisidėti prie švaresnio miesto, drauge su UAB „Autoidėja“ įdiegė parke suspaustomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus. 2008-aisiais UAB „Vilniaus autobusai“ teritorijoje atidaryta suspaustų gamtinių dujų degalinė, kurioje prisipildyti automobilių balionus gali ne tik autobusai, bet ir privatūs vartotojai. Įmonė eksploatuoja šimtą pavažinėtų suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų, įrengtas visus europinius reikalavimus atitinkantis šių autobusų remonto cechas, apmokyti darbuotojai.

Deja, parodę gražią iniciatyvą, vilniečiai sulaukė ne tokio gražaus valdžios atstovų atsako – akcizas ekologiškiems degalams padidintas keletą kartų, todėl šiuo metu eksploatuoti suspaustomis gamtinėmis dujomis varomus autobusus kainuoja brangiau. Tačiau „Vilniaus autobusų“ vadovai tikisi, kad jau nuo kitų metų ekologiškiems degalams akcizas nebus taikomas, tuomet suspaustomis gamtinėmis dujomis varomi autobusai vilniečiams atneš daugiau naudos.

Įmonė pastaraisiais metais daug dėmesio skyrė darbuotojų, ypač remontininkų, darbo sąlygoms gerinti; profsąjungos nusipirko poilsio bazę Ignalinoje, prie Asalnų ežero, kur pailsėti gali visi „Vilniaus autobusų“ dirbantieji.

Problemų – gausybė

65-ąjį jubiliejų vilniečių įmonė pasitinka ne itin džiugiomis nuotaikomis. Vilniaus miesto savivaldybė, atsidūrusi itin sudėtingoje situacijoje, neturi pakankamai lėšų viešojo transporto problemoms spręsti, skaudžiai keleivių vežėjams kirto ir garsieji naktiniai politikų priimti sprendimai.

„Reikia pripažinti, kad 2005-aisiais, kuomet šventėme 60-metį, nuotaikos buvo optimistiškesnės. Buvome ką tik įsigiję naujų autobusų, mažėjo parko įsiskolinimai. Krizė visiems keleivių vežėjams kirto itin skaudžiai. Ypač keleivinio transporto įmones žlugdo panaikintas lengvatinis PVM tarifas, galiojantis didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių. Šiuo metu mūsų įsiskolinimai vėl auga, vėl esame įstumti į gilią ekonominę duobę“, – kalba G. Nakutis. Dėl pasunkėjusios situacijos vežėjai buvo priversti mažinti maršrutų skaičių, į miesto gatves išleisti mažiau autobusų – tai neigiamai atsiliepė viešojo transporto paslaugos kokybei.

Kaip vieną iš džiugesnių pastarojo meto naujienų G. Nakutis įvardijo perspektyvą dar kartą atnaujinti autobusų parką – iš Europos Sąjungos ekologinių fondų gavus lėšų Lietuvos keleivinio transporto priemonių parkams atnaujinti, vilniečiai tikisi įsigyti keliolika naujų suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų.

Lina Jakubauskienė

Nuotraukos iš įmonės archyvo ir autorės

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.