Reaguodama į žiniasklaidoje paviešintą informaciją, neva privačių vežėjų konkurso sąlygos buvo pritaikytos konkrečiam vežėjui, Vilniaus miesto savivaldybė atsakingai pabrėžia, kad minimalūs vežėjų konkrečios veiklos pajamų kvalifikacinis reikalavimas nustatytas vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 35 str. 1 d. 3 p. ir Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinėmis rekomendacijomis, patvirtintomis Viešųjų pirkimų tarnybos (tarnybos direktoriaus 2003 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 1S-100).
Rekomenduojama kriterijaus reikšmė – vidutinės metinės pajamos tos veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, 1,5 karto didesnės už pirkimo objekto (pasiūlymo) vertę. Nustatydama šio kriterijaus reikšmę perkančioji organizacija atsižvelgia ir į numatomos sudaryti pirkimo sutarties trukmę. Jei pirkimo sutarties trukmė ilgesnė nei metai, rekomenduojama nustatyti atitinkamai mažesnę vidutinių metinių veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, pajamų reikšmę, tuo tarpu, jei pirkimo sutartis trumpalaikė – didesnę. Pavyzdžiui, jei pirkimo sutarties trukmė yra treji metai, rekomenduotina nustatyti, kad vidutinės metinės veiklos, su kuria susijęs atliekamas pirkimas, pajamos būtų ne mažesnės kaip 0,5 pirkimo objekto (pasiūlymo) vertės.
Todėl šiandien žiniasklaidoje pasirodę smulkių vežėjų kaltinimai yra niekuo nepagrįsti ir teršia savivaldybės gerą reputaciją ir vardą.
Tarptautinio vežėjų konkurso sąlygos buvo derintos su vežėjų atstovais ne viename susitikime ir per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS), visi vežėjai turėjo galimybę pateikti savo pastabas dėl konkurso sąlygų.
Šiuo metu savivaldybė yra apskundusi teismo nutartį taikyti viešojo pirkimo procedūroms laikinąsias apsaugos priemones ir ketina apginti savo teisumą šiame ginče, o viešajame pirkime negalėjusių dalyvauti smulkiųjų vežėjų poziciją vertina kaip spaudimą teismui, sprendžiant dėl viešojo pirkimo sustabdymo.
Vilniaus miesto savivaldybės informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
