Vilniuje seniausius autobusus žadama keisti naujesniais

rugpjūčio 31 04:27 2015 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika Lankytojai

DSC_0044Sudėtingoje finansinėje situacijoje esantys Lietuvos vežėjai retai įstengia įsigyti naujų, modernių autobusų ar troleibusų. Dažniausiai parkai atnaujinami pavažinėtomis transporto priemonėmis.

„Vilniaus viešasis transportas“ – ne išimtis; pastaruoju metu įmonės interneto svetainėje paskelbta techninė specifikacija ketinamiems pirkti penkiasdešimčiai naudotų autobusų. Tačiau kol kas dar anksti spręsti, kada ir kokių transporto priemonių bus įsigyta.

„Noriu atkreipti dėmesį, kad sprendimas dėl autobusų pirkimo dar nepriimtas. Tam reikalingas akcininko pritarimas. Priėmus sprendimą dėl naudotų autobusų įsigijimo, visas pirkimų procedūras pagal nustatytą tvarką atliks savivaldybės viešųjų pirkimų komisija“, – sako bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis.

Bendrovės vadovo teigimu, specifikacijos projektas pateikiamas visuomenei, siekiant sutrumpinti ateityje teikiamų pasiūlymų laiką. „Vykdant viešuosius pirkimus tai – normali ir rekomenduotina praktika. Paskelbę specifikaciją, tikimės sulaukti pastabų ir pasiūlymų tiek iš galimų tiekėjų, tiek ir iš keleivių“, – sako G. Nakutis.

Įmonė norėtų įsigyti 30 dviašių ir 20 triašių autobusų. „Siūlysime autobusus pirkti grupėmis, bent po dešimt. Kiekvienai grupei tiekėjas turėtų siūlyti vieno gamintojo, vienos markės ir modelio autobusus. Tikimės, kad tiekėjai pasiūlys tokių markių transporto priemonių, kokias šiuo metu jau eksploatuojame“, – kalba įmonės vadovas.

Tikimasi įsigyti ne senesnių nei 2000-aisiais pagamintų autobusų.

„Tiekėjai gali pasiūlyti ir naujesnių autobusų – dėl amžiaus cenzo dar neapsispręsta. Kodėl pasirinktas toks autobusų amžius? Todėl, kad naudotų miesto autobusų rinka priklauso nuo  Europos didžiųjų miestų viešojo transporto politikos. Daugelis Europos miestų naujais autobusais keičia 14-15 metų senumo transporto priemones, tad jų pasiūla rinkoje yra didžiausia, o kaina – mažiausia. Dvylikos metų senumo autobusus naujais keičia tik keletas Europos miestų, todėl jų nėra daug, jų kaina – gerokai didesnė. Be to, viešųjų pirkimų procedūros ilgai užtrunka, tad rinkoje pasirodžiusias geresnes transporto priemones nuperka privatūs vežėjai, kurie gali sprendimus priimti operatyviau. Siekdami įsigyti kuo naujesnių autobusų, galbūt pasinaudosime galimybe nugalėtoją parinkti pagal ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą, t.y. pagal optimalų kainos ir amžiaus santykį“, – aiškina G. Nakutis.

Jo teigimu, įmonė mielai įsigytų naujų autobusų, tačiau to padaryti iš savo lėšų neišgali. „Tokia galimybė atsiras kitais metais, kai Vilniaus ir kitos Lietuvos savivaldybės galės teikti paraiškas naujiems autobusams įsigyti iš ES lėšų. Tada siūlysime pirkti ir ekologiškus autobusus, taip pat troleibusus su autonomine eiga“, – sako G. Nakutis.

Pasak jo, keleivius reikia vežti dabar, todėl pirkti autobusus būtina – seniausius turimus eksploatuoti dėl pernelyg didelių remonto išlaidų neracionalu.

„Per šešis mėnesius gali prireikti nurašyti apie 50 autobusų, todėl mums reikia juos pakeisti kitais. Tikimės, kad jie bus geresnės techninės būklės nei mūsų turimi seniausi autobusai. Jie bus patogesni ir keleiviams, nes bus žemagrindžiai“, – kalba įmonės vadovas.

Naujesnių troleibusų kol kas pirkti neketinama – šių transporto priemonių parką žadama atnaujinti nebent naujomis transporto priemonėmis.

„Kol kas šiaip ne taip išsiverčiame su turimais troleibusais. Be abejo, jų parką taip pat būtina atnaujinti. Tačiau naudotų troleibusų, kurie pagal amžių ir techninę būklę galėtų mums tikti, antrinėje rinkoje beveik nėra. O pirkti tokius pat senus, kokių patys turime, nėra prasmės, juolab kad patys galėtume „prikelti“ šiuo metu neeksploatuojamas elektrines transporto priemones. Nors, kaip jau minėjau, pavažinėtų troleibusų rinkoje praktiškai nėra, tačiau aiškinamės galimybes, domimės miestų, kurie turi troleibusus, ketinimais juos parduoti“, – aiškina G. Nakutis.

Techninėje specifikacijoje numatyta, kad autobusai, kuriuos įsigis bendrovė, turėtų būti su kondicionavimo ir efektyviomis  šildymo sistemomis.

„Tačiau iš sukauptos patirties galime daryti prielaidą, kad net įsigijus tokio amžiaus autobusų su kondicionieriais, į šiuos agregatus tenka nemažai investuoti. Todėl įrašysime į techninę specifikaciją garantinį laikotarpį kondicionieriams, kaip ir kitiems svarbiausiems agregatams“, – teigia G. Nakutis.

Pasak jo, kitaip nei lengvuosiuose automobiliuose, autobusuose kondicionieriai dirba intensyviai beveik visą karštą dieną, jų apkrova būna maksimali, nes stotelėse atidarinėjamos durys praleidžia karštą orą į saloną. Dėl šios priežasties autobusų kondicionieriai būna labiau nusidėvėję nei to paties amžiaus lengvuosiuose automobiliuose, kur kondicionieriai dažniausiai per dieną dirba vos vieną kitą valandą.

„Kondicionierių remontas brangus, įmonė per sezoną tam išleidžia apie 100-120 tūkst. eurų. Nepaisant to, galiu užtikrinti visuomenę: šioje srityje netaupome. Tiesiog esame ribojami realių aplinkybių“, – teigia G. Nakutis.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka