Visuomeninis transportas Barselonoje – populiarus ir efektyvus

birželio 07 10:40 2010 Spausdinti straipsnį Patirtis

Prieš porą metų teko lankytis Barselonoje, Ispanijoje, bei susipažinti su Katalonijos regiono visuomeninio transporto sistema.

Ispanijos, kuri Europos Sąjungos nare tapo 1986-aisiais, visuomeninio transporto sistema neblogai išplėtota. Tarpusavyje darniai dera autobusai, metro, tramvajus bei miesto ir priemiesčio traukiniai, keleiviai vežami naujomis ir moderniomis transporto priemonėmis.

Kiekvienas Ispanijos miestas organizuoja savo visuomeninio transporto sistemą, nors šalies ir provincijos vyriausybės taip pat vaidina aktyvų vaidmenį: jos rūpinasi paslaugų lygiu ir išduoda operatoriams licencijas. Katalonijos sostinė Barselona, su kurios visuomeninio transporto sistema turėjome progos išsamiau susipažinti, – ne išimtis.

Regione – beveik 7 mln. gyventojų, daugiausia jų susitelkę Barselonoje ir apylinkėse. Mieste – 1,6 mln. gyventojų. 60 proc. mieste važinėjančio transporto – visuomeninis. Priemiestyje – atvirkščiai: apie 70 proc. dirbančių vežėjų yra privatūs. Regioną aptarnauja keturios traukinių kompanijos. Prieš trejetą metų mieste nutiestos pirmosios modernaus greitaeigio tramvajaus linijos: miesto valdžia nusprendė grąžinti į miestą šią transporto rūšį, nors 1971-aisiais tramvajaus buvo atsisakyta.

Barselonoje visuomeninio transporto sistema vieninga: miesto ir priemiesčio transportas neatskiriamas, visame regione galioja tie patys bilietai. Tie patys bilietai tinka ir metro bei priemiesčio traukiniuose. Vienas bilietas galioja 1 val. 15 min., jį įsigijęs keleivis gali iki keturių kartų persėsti į skirtingas transporto priemones. Miesto valdžia mano, kad keleivis neprivalo daugiau mokėti dėl to, kad jam tenka važiuojant persėsti. Jei maršrutas trunka ilgiau, bilietas nelaikomas negaliojančiu, o vairuotojas išduoda naują – visi ginčai sprendžiami keleivio naudai. Įdiegus šią sistemą, keleivinio transporto įmonės šiek tiek nukenčia: keleivis gali bilietą nusipirkti iš vieno vežėjo, o važiuoti kito autobusu, tuomet pastarasis kompensacijų bei išmokų negaus.

Miesto bei regiono visuomeninio keleivinio transporto sistemą valdo ir tarp įvairių institucijų koordinuoja konsorciumas ATM („Autoritat metropolitana del transport“). EMT („Entatitat Metropolitana del Transporto“) prižiūri, valdo bei koordinuoja privatų transportą (miesto ir priemiesčio autobusų maršrutai, metro) Barselonos mieste ir apylinkėse bei prižiūri taksi paslaugų teikėjus.

Bilietų kainos priklauso nuo zonos, į kurias suskirstytas visas Barselonos regionas. Vienkartinis bilietas brangiausias – 1,25 euro, o už dešimtį važiavimų tenka mokėti 6 eurus 90 centų. Kiekvienų metų sausio mėnesį tvirtinami nauji tarifai, atsižvelgiant į infliaciją, degalų kainas ir kitus veiksnius. Visi bilietai Barselonoje – elektroniniai, tačiau vienkartiniam važiavimui iš vairuotojo galima įsigyti ir popierinį.

Valdžios įtaka

Kiekviena Ispanijos savivaldybė turi atskirą konsorciumą, kuris valdo jos visuomeninį transportą, visų struktūra yra panaši. Barselonoje įsikūrusi vyriausybės institucija DGT („Direccio General de Transports“) prižiūri visą regiono transportą – tiek visuomeninį, tiek privatų, koordinuoja sistemą Katalonijos provincijoje. Iš viso DGT priklauso 73 įmonės, aptarnaujančios 169 maršrutus.

DGT išduoda keleivinio transporto įmonėms licencijas, rūpinasi konkursų tinkamiausiam vežėjui nustatyti organizavimu. Svarbiausi kriterijai, taikomi į rinką norintiems pakliūti vežėjams, – paslaugų ekonomiškumas, geros transporto priemonės ir nepriekaištinga reputacija. Beje, konkuruojama tik dėl patekimo į vieną ar kitą maršrutą – toje pačioje linijoje keli vežėjai dirbti negali.Valdžia rūpinasi teikti miestui kuo pigesnes visuomeninio transporto paslaugas, vežimo kokybės gerinimu, taip pat naujų technologijų, tokių kaip skaitmeniniai tachografai, diegimu. Pasak DGT vadovų, žmonės daugiau keliauja, daugiau naudojasi keleiviniu transportu, vežimų daugėja, todėl valdžia pinigų išleidžia vis daugiau.

ATM konsorciumas

ATM apsilankėme pirmąją viešnagės Barselonoje dieną. Tai 1997-aisiais metais įkurta visuomeninį transportą organizuojanti viešoji įstaiga, kuri vykdo tarifų politiką, platina bilietus, surenka lėšas ir paskirsto jas tarp vežėjų, nustato maršrutinio transporto eismo reguliarumą, valdo visuomeninę autobusų, priemiestinių traukinių, tramvajų bendrovę ir plėtoja tramvajų linijas. ATM – tarpininkas tarp valdžios ir vežėjų, surenkantis pinigus iš skirtingų Ispanijos, Katalonijos bei Barselonos valdžių ir paskirstantis juos visuomeninio transporto įmonėms. 51 proc. koncerno valdo Katalonijos, 49 proc. – Barselonos miesto valdžia.

Didžiausią rinkos dalį Barselonoje užima visuomeniniai vežėjai. Už bilietus, kaip ir daugelyje Europos šalių, jie gauna mažiau, nei kompensuojama iš valstybės, bilieto kaina padengia maždaug 44 proc. vežimo išlaidų. Likusi dalis dengiama iš biudžeto.

Transporto priemonės Barselonoje gana naujos ir modernios: vidutinis mieste važinėjančių autobusų amžius – septyneri metai.

Keleivių, pasak ATM vadovų, nuolat daugėja, visuomeniniu transportu gana noriai naudojasi regiono gyventojai bei svečiai. Autobusams važiuoti miesto gatvėse atskirtos specialios juostos. Katalonų garbei reikia pasakyti, kad per visas viešnagės dienas nė karto nepastebėjome jomis bandančių prasmukti lengvųjų automobilų ar kitų transporto priemonių. Galimybė nuvykti į darbą išvengiant transporto spūsčių daug prisideda prie visuomeninio transporto populiarumo.

Keleiviams taikoma įvairi lengvatų sistema: pensijinio amžiaus žmonės važiuoja nemokamai, lengvatos taikomos mažas pajamas gaunantiems gyventojams, neįgaliesiems, vaikams bei moksleiviams. Kiekviena savivaldybė turi savas taisykles, kaip iš ATM nupirkti bilietus ir paskirstyti jas lengvatomis besinaudojantiems keleiviams.

Išbandėme kai kurias važiavimo miesto autobusais subtilybes savo kailiu. Įdomu tai, kad autobusams neprivalu stoti kiekvienoje stotelėje: keleivis, norėdamas išlipti, privalo paspausti specialų mygtuką. Žmonės, laukiantys stotelėje, sustabdo autobusą pakeldami ranką – antraip jis gali pralėkti pro šalį nesustojęs. Visi keleiviai įlipa pro priekines autobuso duris, kur vairuotojas išsyk patikrina bilietus. Kontrolierių mieste nėra – kontrolę vykdo kiekvienas vežėjas savose transporto priemonėse.

Visuomeniniai vežėjai

Lankantis Katalonijos sostinėje, turėjome galimybę susipažinti tiek su visuomeninėmis, tiek su privačiomis keleivių vežėjų bendrovėmis. Pirmasis apsilankymas – pagrindinio Barselonos vežėjo TMB („Transporto metropolitans de Barcelona“) įmonėje. Galingiausiam Barselonos vežėjui priklauso metro bei autobusų kompanijos, bendrovė mieste veža apie 80 proc. keleivų. 100 proc. TMB akcijų priklauso ATM.

Bendrovėje dirba 3 154 darbuotojai, iš jų 2 800 – vairuotojai. Daug dėmesio skiriama transporto priemonių ekologiškumui: 251 autobusas dirba gamtinėmis dujomis, 40 – naudoja biodyzeliną, trys važiuoja vandenilio elementais. Pasak bendrovės vadovų, dujinių autobusų, kurie jau važinėja Klaipėdos gatvėse ir artimiausiu metu turėtų pasirodyti mūsų šalies sostinėje, eksploatacija kainuoja maždaug 25 proc. brangiau, tačiau tai – pažangi naujovė, todėl tokių autobusų parke daugės. Vandeniliniai autobusai – eksperimentas, jo vykdymui gauta lėšų iš ES fondų.

Kasdien į miesto gatves išvažiuoja 950 TMB priklausančių įvairiausių autobusų: nuo dviaukščių turistinių iki vadinamųjų socialinių mikroautobusų, naudojamų pagyvenusių žmonių, neįgaliųjų pavežimui iš atokesnių rajonų iki artimiausios visuomeninio transporto stotelės. Tokios transporto priemonės, be abejo, nėra pelningos. Daugiausia pelno gaunama iš atvirų turistinių autobusų, kurių parke yra apie 70. Jų bilietai nėra integruoti ir kainuoja gerokai brangiau – 19 eurų. Iš gaunamų lėšų padedama išlaikyti likusius autobusų maršrutus. 2006-aisiais apžvalginiais autobusais vežta per 2 mln. turistų. Artimiausiu metu ketinama atidaryti ir oro keltuvų linijas turistams, kurios taip pat priklausys TMB, o jų bilietai nebus integruoti į bendrą sistemą.

Visi autobusai pritaikyti neįgaliesiems, su kondicionieriais, tai itin svarbu vasaros karščių kamuojamai Barselonai. TMB garažai išsidėstę penkiose vietose visame mieste. Autobusai remontuojami dviejų tipų dirbtuvėse: vienose atliekamas smulkus remontas, kitose taisomos rimčiau sugedusios transporto priemonės.

Privataus transporto organizatorius…

Privatų viešąjį transportą Barselonos mieste bei apylinkėse prižiūri, valdo, koordinuoja EMT („Entatitat Metropolitana del Transporto“).

Barselonoje veikia aštuonios privačios keleivinio transporto bendrovės. Jos parenkamos konkurso būdu. Su laimėjusia konkursą bendrove pasirašomas kontraktas, kuriame aiškiai apibrėžiami tiek valdžios, tiek privačių bendrovių interesai. Parenkant tinkamiausią vežėją, jo siūloma vežimo kaina dažnai nėra pagrindinis kriterijus: žiūrima, ar jis sugebės teikti kokybiškas paslaugas, ar yra patikimas ir turi gerą reputaciją. Parenkamas optimaliausias kainos ir kokybės santykis. Pasak EMT vadovų, konkurso salygos nuolat tobulinamos, vežėjai skatinami taupyti. Pastaruoju metu kontraktų galiojimo laikas sutrumpintas nuo 12 iki 5 metų. Privačios bendrovės yra subsidijuojamos, lėšas joms paskirsto EMT. Išlaidos, kurias gali sau leisti vežėjas, yra griežtai limituojamos. Vienas iš pagrindinių reikalavimų – didžiąją darbuotojų dalį bendrovėse turi sudaryti vairuotojai.

Atsižvelgdama į vežėjo darbą, valdžia jį gali bausti arba skatinti. Nuobaudos ar premijos skiriamos pagal tai, kaip vežėjas vykdo numatytą programą: ar laikosi tvarkaraščio, ar prižiūri švarą autobusuose bei stotelėse, ar pakankamai skiria dėmesio keleivių informavimui ir pan. Įdomiausia, kad vežėjų įmonėms autobusus „skolina“ EMT – privatūs vežėjai savo transporto priemonių turi nedaug. Lėšų autobusams įsigyti gaunama iš Ispanijos, Katalonijos bei Barselonos valdžių. Visuomeniniam transportui išlaikyti Barselonoje skiriama ir dalis nekilnojamojo turto mokesčio. Teoriškai konkurse dalyvaujantis vežėjas gali ir neturėti savų autobusų, tačiau, pasak EMT vadovų, praktiškai tai neįmanoma – jam privalu turėti rezervinių transporto priemonių, kurias galėtų panaudoti kilus būtinybei. Autobusų išlaikymui, kaip ir kitoms išlaidoms, skiriama fiksuota suma, kad vežėjas būtų suinteresuotas juos kuo geriau prižiūrėti. Siekiama, kad keleivinio transporto įmonės gautų ir šalutinių pajamų – tai gali būti reklama ant autobusų, prekyba pavažinėtomis transporto priemonėmis. Uždirbtos lėšos lieka įmonei kaip pelno dalis.

Įdomu ir tai, kad privatiems vežėjams mokama už nuvažiuotą kilometrą – maždaug po 4 eurus, tuo tarpu valstybiniams vežėjams – už vežtus keleivius. Keleivių skaičius, pagal kurį paskirstomos išmokos visuomeniniams vežėjams, nustatomas labai paprastai: įlipęs į autobusą, keleivis bilietą pažymi, speciali informacinė sistema fiksuoja duomenis ir persiunčia į visuomeninio transporto sistemą koordinuojančią bendrovę. Vakare autobuso informacinė sistema prijungiama prie bendros sistemos ir suskaičiuojama, kiek bilietų buvo pažymėta. Metro keleiviai skaičiuojami tokiu pat principu. Tokia dvilypė situacija, pasak EMT vadovų, susiklostė istoriškai ir kol kas jos keisti nenumatoma.

…ir vežėjai

Lietuvos delegacija apsilankė ir dviejose privačiose keleivių vežimo bendrovėse – „Segals“ bei „Tusgsal“. Abi dirba priemiesčio maršrutuose, „Tusgsal“ dar aptarnauja naktinius maršrutus Barselonoje.

„Segals“ veža keleivius tarpmiesčio bei priemiesčio maršrutais, verčiasi autobusų nuoma, teikia specializuotas paslaugas (įmonių darbuotojų vežimas, ekskursijos, moksleivių vežimas), be to, bendrovėje veikia ir turistinė agentūra. 350 autobusų (nuo 16 iki 80 vietų) per metus veža apie 20 mln. keleivių. Bendrovei priklauso trys autobusų stotys Katalonijos miestuose, ten pat įrengti ir garažai. Įmonė verčiasi ir moksleivių pavėžėjimu: per dieną vežama 14 tūkst. moksleivių. Beje, Barselonos regione, kaip ir visoje Ispanijoje, nėra atskiro transporto moksleiviams, dažniausiai jiems vežti pritaikomi reguliarūs maršrutai. Kai kurios bendrovės specializuojasi vien tik šioje srityje.

Bendrovėje „Segals“ dirba 555 darbuotojai, apie 420 – vairuotojai. Vidutinis transporto priemonių amžius – 7 metai. Kai kurie bendrovės aptarnaujami maršrutai dotuojami, ypač tie, kur važiuojama į nedidelius kaimelius kalnuose, išmokos gaunamos iš Katalonijos valdžios.

Į rinką privatūs vežėjai patenka laimėję konkursą. „Segals“, kuri keleivių vežimo rinkoje dirbti pradėjo dar praėjusio šimtmečio pradžioje, vadovai teigė, kad patikima, pelningai bei sėkmingai dirbanti įmonė gali gauti licenciją ir 25 metams. Jei valdžia turi pretenzijų, gali būti skelbiamas naujas konkursas ir parenkamas naujas vežėjas. Ispanijoje jau rengiami ir tarptautiniai konkursai: neseniai tokiu būdu į rinką atėjo galinga Didžiosios Britanijos kompanija „Alsa“.

„Segals“ autobusuose, kaip reikalauja ES direktyvos, jau įdiegti skaitmeniniai tachografai. Dėl balandžio 11 d. įsigaliojusio naujo darbo ir poilsio laiko apskaitą reglamentuojančio Europos Sąjungos reglamento, bendrovei reikėjo priimti 20 proc. daugiau vairuotojų – tai irgi papildomos išlaidos kiekvieną centą skaičiuojančiam privačiam vežėjui. Tiesa, vairuotojų trūkumu bendrovės vadovai kol kas nesiskundžia: Katalonijos regione prie autobusų vairo vis dažniau sėda išeiviai iš Maroko, kitų besivystančių šalių.

Kasmet atnaujinama apie 10 proc. transporto priemonių parko. Kaip reikalauja Ispanijoje priimti normatyvai, kuras, pilamas į autobusų variklius, maišomas su biodyzelinu – jo pilama 10-20 proc. Į klausimą, ar tai nekenkia varikliams, bendrovės vadovai atsako neigiamai. Paklausus, ar tokiu atveju gamintojai neanuliuoja garantijų varikliams, paaiškėja gudrybė: autobusai bendrovėje perkami atsisakant garantinio aptarnavimo. Manoma, kad taip yra patogiau ir pigiau.

„Tusgsal“, su kurios veikla Lietuvos keleivių vežėjai taip pat galėjo susipažinti iš arčiau, privačia įmone tapo 1985-aisiais. Bendrovė dirba kaip kooperatyvas, savininkai yra 425 bendrovės darbuotojai akcininkai.

Bendrovėje – 288 autobusai, kurių vidutinis amžius – 3,5 metų. Visi jie – EMT nuosavybė. Dirba 700 darbuotojų, iš jų 75 proc. – vairuotojai. Įdomu tai, kad 10 proc. – moterys, tad moteris prie autobuso vairo Barselonoje ir regione ne retenybė.

„Tusgsal“ veža keleivius šiauriniame Barselonos priemiestyje Badalonoje bei gretimuose miesteliuose. Neseniai pradėjo važinėti naktiniais maršrutais Barselonoje. Aptarnaujama 30 dieninių ir 11 naktinių maršrutų. Per metus autobusai vidutiniškai nuvažiuoja 10 mln. km, naktiniais maršrutais – dar 4 mln.

Pasak bendrovės vadovų, keleivių gabenimo verslas iš dalies rizikingas, todėl nuolat ieškoma galimybių keistis, tobulėti, neatsilikti nuo rinkos naujovių. Steigiamos antrinės įmonės užsienyje – bendrovės padalinys veikia Maroke, šiuo metu svarstomos galimybės įsikurti Rumunijoje. Be to, „Tusgsal“ aptarnauja ir greitosios pagalbos automobilius – tai irgi papildomos pajamos bei garantijos ateičiai.

Metro

Kadangi mūsų sostinėje pastaruoju metu vis dažniau prabylama apie metro kaip alternatyvą dabartiniam visuomeniniam transportui, Lietuvos keleivių vežėjams buvo įdomu susipažinti ir su šia transporto rūšimi. Barselonos metro yra vienas iš seniausių Europoje – įkurtas 1924-aisiais. Kadangi autobusų ir metro maršrutai regione yra suderinti, visose transporto rūšyse galioja vieningi bilietai. Tiek transporto priemonės, tiek visa infrastruktūra pritaikyta negalę turintiems žmonėms. Mieste yra aštuonios metro linijos, besidriekiančios 86 km. Vežama 300 mln. keleivių per metus. Vasarą savaitgaliais požeminiai traukiniai važinėja ištisą parą. Metro aptarnavimo išlaidas padengia patys vežėjai, jis nėra nuostolingas.

IFERCAT – kompanijos, statančios devintąją metro liniją, – vadovas supažindino Lietuvos keleivių vežėjus su metro tiesimo problemomis bei perspektyvomis. Devintoji linija bus 50 km ilgio su 50 stotelių. Jos kaina – 5 mlrd. eurų (įskaitant traukinių kainą ir statybos išlaidas). Iškasto iki 60 m gylio kilometro savikaina – maždaug 100 mln. eurų.. Per dieną iškasama maždaug 4-5 metrai. Linijos tiesiamos dviejų aukštų 2013 m. devintoji linija turėtų būti baigta.

Geležinkeliai

Kalbant apie Barselonos regiono visuomeninį transportą, negalima nepaminėti ir priemiesčio traukinių: jie integruoti į bendrą regiono visuomeninio transporto sistemą. FGC („Ferrocarrils de la Generalitat de Catalunya“), su kuria taip pat turėjo progos susipažinti keleivių vežėjai iš Lietuvos, dirba artimų nuotolių ir miesto traukinių linijose. 1979 m. kompaniją įkūrė Katalonijos regiono vyriausybė ir Ispanijos valdžios institucijos. FGC priklauso metro linijos, nusidriekiančios už miesto ribų, ir priemiestiniai traukiniai. Aptarnaujami tiek reguliarūs, tiek turistiniai maršrutai. Pagrindiniai principai, kurių privalo laikytis vežėjas, – punktualumas, saugumas, gera kaina, greitis, švara, informacija keleiviams. Bendrovės vadovai didžiuojasi, kad daugiau nei 99 proc. traukinių išvyksta bei atvyksta laiku. FGC aptarnauja ir keltuvus, keliančius turistus į kalnus. Daug lėšų skiriama investicijoms, naujovėms diegti.

Lina JAKUBAUSKIENĖ

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.