Visuomeninis transportas Europos širdyje

Europoje visais įmanomais būdais stengiamasi populiarinti visuomeninį transportą. Jis itin efektyvus Europos sostine laikomame Briuselyje.

Gyventojai patenkinti

Atrodytų, kur dar galėtum rasti pavyzdinę visuomeninio transporto sistemą, jei ne Europos Sąjungos širdyje – Briuselyje? Briuselio gyventojai patvirtina: jų viešasis transportas funkcionuoja beveik idealiai, metro, tramvajai, autobusai važiuoja tiksliai it laikrodis, pasiekti kelionės tikslą visuomeniniu transportu dažnai pavyksta greičiau nei nuosavu automobiliu. Nors, tiesą pasakius, dėl puikiai suderintų šviesoforų, miestą išraizgiusių tunelių net piko valandomis mieste neteko matyti didesnių transporto spūsčių.

Belgijos sostinės regione gyvena apie 950 tūkst. žmonių (apie 9 proc. visų šalies gyventojų). Briuselis dažnai vadinamas Europos sostine, čia įsikūrusios pagrindinės Europos Sąjungos ir NATO institucijos. Be to, šiame mieste dirba daugybė tarptautinių kompanijų, savo atstovybes čia įkūrė daugiau nei tūkstantis užsienio organizacijų, 60 užsienio bankų. Nuolatos į miestą suplūstantiems papildomiems keleivių srautams vežti, be abejo, reikalingas itin efektyvus visuomeninis transportas.

STIB – pagrindinis vežėjas

Ant kiekvienos mieste važinėjančios transporto priemonės negali nepastebėti abreviatūros STIB. Tai – pagrindinio miesto vežėjo, aptarnaujančio Belgijos sostinės regioną, ženklas. Vežėjams iš Lietuvos buvo įdomu susipažinti su didžiulės įmonės darbu iš arti. Be pagrindinės veiklos – keleivių vežimo – STIB verčiasi garantiniu bei einamuoju autobusų remontu, pirkimų organizavimu, multimodalinio transporto tyrimais, automobilių nuoma, stotelių dviračiams rengimu, remia įvairius šventinius renginius mieste.

Bendrovėje dirba beveik 6400 darbuotojų, didžioji dalis – vairuotojai. STIB – vienas iš didžiausių darbdavių Briuselyje. Miestą išraizgiusiu 687 km visuomeninio transporto maršrutų tinklu per metus vidutiniškai vežama apie 270 mln. keleivių. Mieste dirba trys visuomeninio transporto operatoriai, aptarnaujantys tramvajus, metro bei autobusus. Visą sistemą valdo bei papildomas paslaugas teikia Generalinis direktoratas. Valdymo struktūra gana sudėtinga: viešąjį transportą kuruoja Federacinė valdžia, apimanti visą šalį (sutartys su geležinkeliais), Flandrijos regiono valdžia (turi generalinę sutartį su savo įmone, 45 proc. jos turimų maršrutų aptarnauja subkontraktininkai), Valonijos regiono valdžia (sutartis su transporto kompanija TEC, kuri taip pat samdo privačius vežėjus). Briuselio regiono valdžia pasirašiusi sutartį su savivaldybės įmone STIB, kuri visus maršrutus aptarnauja savais autobusais. Dabartinė STIB sutartis su municipalitetu galioja iki 2011 metų.

40 proc. bilieto kainos Briuselyje padengia keleiviai, likę pinigai skiriami iš biudžeto. Briuselio gyventojams bei svečiams patogu tai, kad tas pats visuomeninio transporto bilietas galioja visame Briuselio regione – nesvarbu, kuriam vežėjui priklauso transporto priemonė. Mėnesinius bilietus, kaip ir visur, įsigyti pigiau, keleiviams taikomos įvairios lengvatos.

Keleivius Europos Sąjungos sostinėje veža apie 600 maždaug šešerių metų senumo autobusų, daugiausia – „Vanhool“, „Jonker“, „Mercedes-Benz“.

STIB vykdo įvairius aplinkosaugos projektus. Briuseliečiai pirmieji Europoje pradėjo autobusuose naudoti suspaustas gamtines dujas, specialius filtrus kietosioms dalelėms surinkti.

Konkursai

Į Briuselio keleivių vežimo rinką STIB atėjo laimėjusi tarptautinį konkursą. Bendrovė pasiūlė miestui daugiausia privalumų: reguliarų autobusų, tramvajų ir metro susisiekimą, sujungusį miesto Pietų bei Šiaurės regionus, taip pat galimybę vienu metu vežti daug žmonių. STIB vadovų teigimu, rytinio piko metu Pietų ir Šiaurės regionus jungiančiais maršrutais autobusai važiuoja kas penkias minutes, per tūkstantį keleivių vežantys tramvajai piko valandomis kursuoja kas tris minutes. Net labiausiai apkrautuose maršrutuose maksimalus laukimo laikas piko metu – apie 6 min.

Konkurso sąlygose numatoma, kokį turtą privalo turėti į rinką ateinanti visuomeninio transporto įmonė, kokias paslaugas ji teiks, kiek bus subsidijuojama iš visuomenės resursų. Taip pat apibrėžiama skatinimo bei nuobaudų sistema. Pasirašomas kontraktas apibūdina tikslus, darbus, uždavinius ir paslaugas, kurių miestas tikisi iš STIB, o ši įsipareigoja visa tai įvykdyti. Valdžia savo ruožtu įsipareigoja sudaryti vežėjui tinkamas darbo sąlygas. Kasmet visuomeninio transporto įmonę tikrina savivaldybės auditas, kurio darbuotojai laukia su nerimu: nuo jo išvadų priklauso, ar įmonė bus premijuojama ar baudžiama. Jei metiniai įsipareigojimai įvykdomi, miesto valdžia taiko ekonominio darbuotojų skatinimo sistemą. STIB veiklą stengiasi organizuoti taip, kad kiekvienas darbuotojas būtų atsakingas už savo veiklos sritį bei galutinius darbo rezultatus.

Šiuo metu Briuselyje plečiamos tramvajaus linijos, atidaromi nauji autobusų maršrutai. Miesto ypatybė – transporto priemonė „premetro“, kuri iš tiesų yra požeminis tramvajus. Briuselyje tramvajus egzistuoja daugiau nei šimtmetį, o nuo 1969-ųjų buvo pradėtas modernizuoti į greitaeigį. Dalis tramvajaus linijų perdirbta į metropoliteną, kuris yra efektyvesnis: nors Briuselyje jo trasų ilgis penkis kartus trumpesnis, jomis keleivių vežama 1,5 karto daugiau.

Lina JAKUBAUSKIENĖ