Į Vokietijos tolimojo susisiekimo maršrutus grįžta autobusai?

Ko gero, visi sutiks, kad neabejotina autobusų rinkos lyderė Europoje yra Vokietija. Būtent čia gimsta didžioji dalis ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje geriausiais laikomų autobusų – „Setra“, „Neoplan“, Mercedes“ ir kt. Paradoksas, tačiau tolimajam susisiekimui skirtų autobusų Vokietijoje nėra daug, nes keleivių vežimas tarp šalies miestų yra labai apribotas.

Keleivių vežimas tolimojo susisiekimo maršrutais šalies viduje, be keleto išimčių, yra uždraustas nuo 1931 metų. Pagrindinė priežastis – geležinkeliai. Visa keleivių vežimo įstatyminė bazė sukurta stengiantis nacionalinei Vokietijos geležinkelių kompanijai „Deutsche Bahn“ leisti be jokios konkurencijos karaliauti keleivių vežimo rinkoje.

Vokietijos vežėjai autobusais keleivius vežti tarptautiniais maršrutais gali, tačiau, remiantis tarptautinėmis ES taisyklėmis, šalies viduje keleivius vežti jais draudžiama.

„Tai anachronizmas. Geležinkeliai gali daryti ką nori, oro linijų bendrovės gali daryti ką nori, tačiau jei mes pasiūlytume vežti keleivius tarpmiestiniu maršrutu, sulauktume neigiamo atsakymo – nors gyvename dvidešimt pirmame amžiuje, kuomet viskas liberalizuojama,“ – piktinasi „Eurolines“ asociacijai priklausančio „Deutsche Touring” direktorius Roderick‘as Donker van Heel‘as.

Panaši situacija ir JAV

JAV valdžia taip pat net keturiasdešimt metų stengėsi apsaugoti savo geležinkelius, reguliuodama oro linijų bei autobusų rinkas. Visgi atlikus tyrimus paaiškėjo, kad keleivių vežimas autobusais daugeliu atvejų yra efektyvesnis ir pigesnis. B. Obamos iniciatyva, suvaržymai vežėjams autobusais buvo beveik panaikinti.

Geležinkelių transportas reikalauja didelių subsidijų, ypač greitieji traukiniai, o autobusų eismui papildomo finansavimo beveik nereikia. Palyginti su JAV vežėju geležinkeliais „Amtrak“, autobusų bilietų kainos yra mažesnės, autobusai mažiau teršia gamtą, o ir nelaimingų atsitikimų autobusų kelionėse įvyksta 80 proc. mažiau, lyginant su geležinkeliais.

Šviesa tunelio gale

Panašu, kad Vokietijos vyriausybė yra pasirengusi daryti išimtis keleivių vežimo tarpmiestiniais maršrutais draudime. Parlamentas turėtų artimiausiu metu svarstyti įstatymo pakeitimus, kurie galiausiai leistų autobusams konkuruoti su traukiniais, nors ši konkurencija būtų labai suvaržyta.

Projekte numatyti maršrutai tik tarp miestų, kurie neturi tiesioginio ir greito susisiekimo traukiniais. Šiais maršrutais važinėsiantys autobusai turės būti greitieji, o stotys ar stotelės – išsidėsčiusios ne mažesniu nei 50 kilometrų atstumu viena nuo kitos. Išimtys numatomos tik vietovėse, kuriose alternatyvaus susisiekimo nėra.

„Deutsche Bahn” duomenimis, šiuo metu autobusais vežama vos 0,1 proc. keleivių. Tikimasi, kad iš dalies panaikinus draudimą, keleivių autobusais bus vežama maždaug 5 proc. Tai – visai neblogasrezultatas turint omeny, jog Vokietijoje keleivių per metus vežama už 5 milijardus eurų.

Autobusus turėtų rinktis mažesnes pajamas gaunantys keleiviai, kadangi kelionės jais bus pigesnės nei traukiniais, tačiau geležinkeliai bus pranašesni dėl didesnio greičio. Pavyzdžiui, kelionė iš Hamburgo į Berlyną autobusu kainuoja 25 eurus, o traukiniu – nuo 50 iki 70 eurų, priklausomai nuo vagono klasės, traukinio tipo. Kelionė traukiniu užtrunka tik dvi valandas (greituoju traukiniu 1:40 h), tuo tarpu autobusu – keturias.

Evaldas Sidikerskis

Autoriaus nuotrauka