Vysoke Myto – daugiau ir įvairesnių autobusų

kovo 24 04:54 2011 Spausdinti straipsnį Autobusų pasaulio naujovės

Čekijos miestas Vysoke Myto keleivinio transporto žinovams, ko gero, vis dar asocijuojasi su puikiai žinomu „Karosa“ vardu. Tačiau čekiškų transporto priemonių „brendas“ jau senokai išnykęs iš autobusų padangės; po to, kai gamyklą įsigijo FIAT-IVECO grupė, „Karosa“ įsiliejo į „Irisbus“ koncerno gretas. Dabar gamykloje surenkami „Crossway“, „Crossway LE“, „Arway“, „Recreo“ ir „Citelis“ autobusų modeliai.

Vieni iš pirmaujančių

Stilizuotas delfinas – „Irisbus“ koncerno ženklas – ant autobusų pasirodė 1999-aisiais. Iš pradžių jis puikavosi tik autobuso priekyje, o gale dar galėjai rasti senųjų gamintojų pavadinimus. Vėliau jie pamažu pranyko, ir dabar tik autobusų pasaulio žinovas galėtų pasakyti, kurioje gamykloje surinktas vienas ar kitas „Irisbus“ autobuso modelis.

Šiuo metu koncerno autobusai gaminami dvidešimt septyniose visame pasaulyje išsibarsčiusiose gamyklose. Koncerno atstovybių taip pat galima atrasti visame pasaulyje – ne tik Europoje, bet ir Kinijoje, Indijoje ar Pietų Amerikoje.

„Irisbus“ pagal pagaminamų autobusų kiekį pirmauja Europoje. 2009-aisiais jų dalis Senojo Žemyno keleivinio transporto priemonių rinkoje sudarė 24 proc.

2009-aisiais koncernas iš viso pagamino 7645 autobusus, skirtingose Europos vietose išsidėsčiusiose gamyklose darbavosi 5079 darbuotojai. Daugiausia jų įdarbinta Čekijoje – 2019. 2009-aisiais Vysoke Myto surinkta 2526 autobusai, šiemet planuojama pagaminti daugiau kaip tris tūkstančius.

Istorija

„Karosa“ istorija siekia 1895 m. – tuomet čekas Josef‘as Sodomka Vysoke Myto pagamino pirmąją karietą. 1928 m. surinktas pirmasis autobusas ant „Škoda“ važiuoklės. 1948 m. Sodomkos firma nacionalizuojama ir įsteigiama „Karosa“ gamykla.

Nuo 1958 m. Vysoke Myto pradėti gaminti 706 RTO atobusų modeliai, 1965 – SM11. 1970 m. pastatyta nauja gamykla, kurios pajėgumai – keturiolika autobusų per dieną. 1981 m. pradėti gaminti 700-osios serijos „Karosa“. 1993 m. gamykla privatizuota, ją įsigijo „Renault“, Europos plėtros ir rekonstrukcijos bankas, likusioji akcijų dalis parduota už investicinius čekius.

1995-aisiais pradėta gaminti 900-osios serijos „Karosa“. Nuo 1999-ųjų „Karosa“ priklauso „Irisbus“ koncernui. Iš pradžių čia gaminti „Irisbus Karosa“ autobusai, vėliau juos pakeitė „Crosway“, „Arway“ ir galiausiai – „Citelis“. 2002-aisiais gamykla iš esmės atnaujinta, gamybos procesas patobulintas. Itin daug dėmesio „Irisbus“ gamintojai skiria transporto priemonių saugumui bei ekologiškumui – pristatomi hibridiniai autobusų modeliai, plėtojama suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų gamyba.

Itin sparčiai „Irisbus“ populiarėja Rytų Europoje. 150 troleibusų neseniai įsigijo kaimynai latviai – Rygos keleivių vežėjai, „Irisbus“ tikisi laimėti ir Estijoje paskelbtą konkursą šimtui autobusų įsigyti. „Deja, Lietuvoje naujų autobusų kol kas nuperkama labai mažai. Per trejus metus iš viso pardavėme šešiolika autobusų“, – sako „Irisbus“ atstovės Lietuvoje UAB ANRE direktorius Andrius Vyšniauskas.

Perkeliama į Čekiją

Nuo 2010 m. rugsėjo Vysoke Myto gaminamas ir „Citelis“ modelis, anksčiau surinkinėtas Italijoje bei Prancūzijoje. „Šio autobuso gamyba perkelta į Čekiją ne vien tik todėl, kad gamybos sąnaudos čia yra mažesnės, darbo jėga – pigesnė. „Citelis“ autobusai vis labiau populiarėja Rytų Europoje, iš Italijos ar Prancūzijos juos gabenti pernelyg toli, be to, senosios gamyklos nebespėja vykdyti visų užsakymų“, – sako „Irisbus“ pardavimų vadybininkas Šiaurės regiono šalims Lukaš‘as Malik‘as.

Vysoke Myto surinkinėjami „Crosway“, „Crosway LE“, „Arway“, o nuo rugsėjo mėnesio bus gaminami 10,6 ilgio „Crosway LE“miesto bei priemiesčio autobusai.

Be jau išvardintų miesto bei priemiesčio autobusų, „Irisbus“ gamina „Daily“, „Proway“ bei „Proxys“ minibusus, „Evadys“ priemiesčio bei „Magelys“ bei „Evadys“ turistinius autobusus.

„Irisbus“ pirmauja pagal Europoje pagaminamų suspaustas gamtines dujas naudojančių autobusų kiekį. „Šiuo metu trys iš keturių suspaustas gamtines dujas naudojančių autobusų, važinėjančių Europoje, pagaminti „Irisbus“. Jų jau surinkta maždaug apie tris tūkstančius, tačiau vadinamojoje antrinėje rinkoje jų praktiškai nėra“, – sako A. Vyšniauskas. Suspaustas gamtines dujas naudojančius autobusus „Irisbus“ pradėjo gaminti dar 1999-aisiais, nuo tada jų gamyba nuolat plečiama.

Gamykla modernizuojama

Koncernas „Irisbus“, įsigijęs „Karosa“ gamyklą, jai atnaujinti skyrė didžiules lėšas. 2002-aisiais gamykla iš pagrindų atnaujinta. Gamybos procesas tobulinamas iki šiol – vien 2008-aisiais skirta 12 milijonų eurų antikorozinei kėbulo padengimo technologijai tobulinti.

„Lyginant dabartinį gamybos procesą su 2001-aisiais, kuomet gamykloje teko lankytis pirmą kartą, skirtumas – milžiniškas. Gamyklos patalpos tapo kur kas erdvesnės, gamybos procesas – tobulesnis, o produkcija – modernesnė bei šiuolaikiškesnė. Gerokai sumažėjo rankų darbo – įvairiuose autobusų gamybos etapuose žmones pakeitė robotai bei kompiuteriai“, – skirtumus vardija UAB „Vilniaus autobusai“ remonto dirbtuvių viršininkas Mindaugas Žalkauskas.

Nemažai autobusams surinkti reikalingų detalių gaminama Vysoke Myto gamybos cechuose – visos iki trijų milimetrų storio detalės našiomis lazerinėmis staklėmis čia pat išpjaunamos iš metalo lakštų. Autobusų konstrukcijoje naudojamas paprastas plienas, tačiau vėliau jis apdorojamas naudojant moderniausias technologijas.

„Visos nestandartinės detalės gaminame patys – užsakome tik standartinės detales“, – aiškina L. Malik‘as. Čia pat įrengtas ir profilių gamybos cechas. Daug darbų atlieka automatai; tačiau ten, kur prieiti sudėtinga, prireikia ir žmogaus rankų pagalbos.

Bene didžiausio keleivių vežėjų iš Lietuvos susidomėjimo sulaukė autobuso kėbulo apdorojimo kataforetiniu būdu technologija. Jau suvirintas ir „nuriebalintas“ autobuso karkasas penkiolikai minučių panardinamas į milžinišką vonią su specialiu skysčiu. Leidžiant elektros srovę, antikorozinės medžiagos dalelės padengia kėbulo karkasą iš vidaus ir iš išorės. Kad konstrukcija būtų geriau padengta iš vidaus, joje išgręžiamos specialios technologinės angos. Po to kėbulas nuplaunamas vandeniu, kaitinamas specialioje kameroje ir keliauja į dažymo cechą.

Itin kruopščiai tikrinamas jau pagaminto autobuso hermetiškumas – transporto priemonė dvidešimt minučių iš visų pusių purškiama vandeniu. „Jei kyla bent menkiausių įtarimų dėl hermetiškumo, ceche autobusas gali užsibūti ir valandą“, – aiškina L. Malik‘as. Atlikus šią procedūrą, autobusas išbandomas kelyje bei specialiame poligone.

Šiuo metu per dieną Vysoke Myto pagaminama apie šešiolika įvairių markių autobusų. Tačiau netrukus gamyklą ketinama dar kartą išplėsti, tuomet jos pajėgumai bus dar didesni.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.