2014-ųjų keleivininkų džiaugsmai ir rūpesčiai

gruodžio 23 04:59 2014 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Peržengiant metų slenkstį, įprasta susumuoti rezultatus, įvertinti, ką praėjusieji atnešė gero ir blogo, įvardinti, ko tikimės iš ateinančiųjų.

Apie tai, kokie 2014-ieji buvo keleivių vežėjams, kalbamės su asociacijos „Linava“ viceprezidentu, Tauragės autobusų parko direktoriumi Rimantu Martinavičiumi.

– Šie metai Jums buvo ypatingi: atsistatydinus ilgamečiam viceprezidentui Mindaugui Grigeliui, buvote išrinktas eiti šias garbingas, tačiau ir labai atsakingas pareigas. Kokie pirmieji įspūdžiai, tapus asociacijos „Linava“ viceprezidentu?

– Visų pirma, norėtųsi dar kartą padėkoti keleivių vežėjams, kad patikėjo manimi. Atstovauti keleivių vežėjams asociacijoje „Linava“ – didžiulė atsakomybė ir įsipareigojimas.

Tenka spręsti ne tik keleivininkų, tačiau ir krovininkų problemas. Kaip žinia, šie metai – ypač sudėtingi, tiek dėl situacijos „Linavoje“, tiek ir dėl pablogėjusių santykių su Rusija.

– Kokie besibaigiantys metai buvo keleivių vežėjams?

– Keleivių vežimo verslas Lietuvoje niekada nebuvo lengvas. Pagalius į ratus nuolat kaišioja valdžios institucijos, bandydamos priimti verslą žlugdančius įstatymus. Daug jėgų ir laiko prireikia įrodyti, kad naujovės – ne visada naudingos.

Štai pastaruoju metu bandoma keisti Leidimų vežti keleivius reguliariojo susisiekimo maršrutais išdavimo tvarką. Ją pakeitus, būtų sugriauta daug metų galiojanti leidimų išdavimo tvarka, kuri šiuo metu puikiai veikia.

Kad permainos ne visada išeina į gera, rodo latvių pavyzdys. Ten konkursuose pateikiamos kainos akivaizdžiai dempinguojamos, sąžiningai dirbantys vežėjai dažnai išstumiami iš verslo, į rinką ateina neaiškios, nelegaliai ar pusiau legaliai dirbančios kompanijos.

Tikimės, jog asociacijos „Linava“ pastangomis leidimų išdavimo tvarka nesikeis, rengiant Kelių transporto kodekso pakeitimus, bus atsižvelgta ir į mūsų pastabas bei pasiūlymus.

– Ar pagerėjo situacija mokant keleivininkams kompensacijas bei dotacijas?

– Kaip visi žinome, didžiąja dalimi keleivių vežėjų darbo sėkmė priklauso nuo savivaldybių. Toli gražu ne visos savivaldybės sumoka keleivinio transporto įmonėms visas joms priklausančias kompensacijas.

Dėl šios priežasties prastėja viešųjų paslaugų kokybė, neatnaujinamas transporto priemonių parkas, vežėjams trūksta apyvartinių lėšų.

Remiantis mūsų turimais duomenimis, Lietuvos savivaldybės š. m. sausio 1 d. buvo skolingos keleivių vežėjams 170 mln. Lt. Didžiausia skola – Vilniaus savivaldybės bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“, ji sudarė apie 115 mln. Lt. 2013 metų ir 2014 m. pirmojo pusmečio statistika parodo, kad kai kurios savivaldybės ne visai kompensuoja lengvatinių keleivių vežimą. Tai Šiaulių miesto ir rajono, Biržų, Jurbarko, Kretingos Rokiškio ir Telšių rajonų savivaldybės.

Dar prastesnė situacija atsiskaitant su vežėjais dėl keleivių vežimo nuostolingais, tačiau visuomenei būtinais maršrutais. Ataskaitos rodo, jog vežėjų patiriami nuostoliai kasmet kompensuojami tik iš dalies. Vežėjai nuolat įsiskolina mokesčių inspekcijai, „SoDrai“, degalų bei atsarginių detalių tiekėjams.

Metų pabaigoje vežėjų skolos siekė 98 mln. litų. Tokia situacija, be abejo, nėra normali. Negaudami jiems priklausančių lėšų, vežėjai neturi galimybės atnaujinti transporto priemonių parkų, todėl Lietuvos miestuose važinėjantys autobusai – seniausi Europoje.

Be to, daugelyje šalies miestų tebenaudojama archaiška bilietų sistema, nepakankamai išplėtotas vietinio reguliariojo susisiekimo maršrutų tinklas, todėl didelė miestų gyventojų dalis naudojasi nuosavais automobiliais

Valstybė privalo užtikrinti, kad savivaldybės vykdytų įstatymus ir laiku bei visiškai atsiskaitytų su keleivių vežėjais už suteiktas viešąsias paslaugas. Deja, situacija metai iš metų nesikeičia.

– Problemų per praėjusiuosius, ko gero, netrūko ir daugiau…

– Be abejo. Dirbti tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežančioms įmonėms trukdė nelegalūs ar pusiau legalūs vežėjai, kova su kuriais vis dar tebėra kova su vėjo malūnais. Nors keleivių vežėjai iš savo lėšų samdo apsaugą stotyse, tačiau nelegalūs vežėjai suranda spragų ir toliau klesti.

Prie verslo sąlygų gerinimo neprisidėjo ir nesąžininga geležinkelininkų konkurencija. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, šių metų II ketvirtį 98,2 proc. visų keleivių važiavo kelių transportu ir tik 1,1 proc. – traukiniais. Tačiau keleivių vežimą geležinkeliais dotuoja valstybė.

Manau, būtų logiška kelti klausimą ir dėl dotacijų mokėjimo tolimojo susisiekimo maršrutais keleivius vežančioms įmonėms, kaip yra pas kaimynus latvius. Tuomet ir važiavimo bilietai būtų pigesni, ir tolimojo susisiekimo autobusais keliautų daugiau keleivių, kuriems nebereikėtų internete ieškoti galinčių pavežėti nuosavais automobiliais vairuotojų.

Dar viena problema – tai vadinamieji geltonieji autobusiukai. Mokyklinių autobusų pirkimui valstybė kasmet skiria nemažai lėšų, o jų priežiūrą ir išlaikymą turi finansuoti savivaldybės. Atsiradus geltoniesiems autobusiukams, mažėja viešojo transporto įmonių finansavimas, uždaromi ar retinami maršrutai. Dėl to nukenčia kaimų ir miestelių gyventojai, blogėja kaimo vietovių socialinė aplinka, didėja atotrūkis tarp miesto ir kaimo. Visa tai skatina kaimo gyventojų migraciją į miestus, taip pat ir emigraciją.

Kyla logiškas klausimas: ar toks specialus transportas, kuris teikia paslaugas tik vienai visuomenės daliai (moksleiviams), yra perspektyvus ir ne per daug brangus Lietuvai? Ar nebūtų geriau, jei mokinius vežtų tie, kurie tai sugeba ir privalo daryti – keleivių vežėjai, o mokytojai dirbtų savo tiesioginį darbą – mokytų moksleivius?

Esame įsitikinę, jog šalies viešojo transporto priežiūra ir kontrolė turėtų būti Susisiekimo ministerijos prerogatyva. Keleivių vežėjų bendruomenė jau daug metų tikisi, kad valstybė parengs viešojo transporto plėtros strategiją, kuri taptų vadovu mums visiems, kur būtų numatyti investicijų prioritetai viešajam transportui.

– Šiais metais keleivių vežėjams pavyko bent šiek tiek atnaujinti transporto priemonių parkus…

– Malonu, jog naujų autobusų šiais metais sulaukė devynios keleivinio transporto įmonės, dalyvavusios Klimato kaitos specialiojoje programoje. Nupirkta 83 dujiniai ir 10 hibridinių dujomis bei elektra varomų transporto priemonių. Devynių miestų įmonės gavo vienodus ispaniškus autobusus – varomus suspaustomis gamtinėmis dujomis „Castrosua City Versus CNG“ ir hibridinius „Castrosua Tempus Hybrid/CNG“. Tai – nauda keleiviams, geresnė ekologinė situacija miestams, tai – patogumas vežėjams, vairuotojams.

Tikimės, kad naujų autobusų tiek didžiųjų, tiek mažųjų Lietuvos miestų vežėjai sulauks ir iš ES fondų per 2014-2020-ųjų finansavimo laikotarpį.

Džiugu, jog kai kurie vežėjai įsigijo naujų autobusų ir iš savo lėšų. Tai – bendrovės „Kautra“, „Busturas“, Panevėžio, Jonavos autobusų parkai. Jų pavyzdžiu turėtų sekti ir kiti keleivių vežėjai.

– Ką dar spėjote nuveikti 2014-aisiais?

– Teko nemažai padirbėti studijuojant teisės aktus, reglamentuojančius euro įvedimą Lietuvoje. Bendradarbiaujant su Valstybine mokesčių inspekcija ir Finansų ministerija, pavyko pasiekti nemažai palengvinimų viešajam transportui (grąžos atidavimas dviem valiutomis, galimybė naudotis kasos aparatais BSA-3 po sausio 15 d., senų bilietų naudojimo galimybė 2 metus). Vežėjams teiktos konsultacijos, buvo organizuotas susitikimas su VMI, Finansų ministerijos ir Lietuvos banko darbuotojais. Siekiant palengvinti vežėjams pereinamąjį laikotarpį, buvo parengtos rekomendacijos dėl atmintinių vairuotojams ir keleiviams.

2014-aisiais Keleivinio transporto skyrius kartu su kitų žinybų atstovais tęsė autobusų klasifikavimo darbą. Šiuo metu autobusus pagal Tarptautinę autobusų klasifikavimo sistemą klasifikuoja šešios įmonės: „Kautra“, „Busturas“, „Likesa ir ko“, Klaipėdos, Mažeikių ir Tauragės autobusų parkai. Aktyviausiai šioje klasifikavimo sistemoje dalyvauja kauniečiai. UAB „Kautra“ šiemet klasifikavimui pateikė dar šešis naujus autobusus „Temsa Safari“. Iš viso šalyje turime 50 trijų ir keturių žvaigždučių komforto kategorijos autobusų.

Vykdydama pagrindinę savo misiją – atstovauti vežėjams ir ginti jų interesus – asociacija bendradarbiauja su įvairiomis valstybinėmis institucijomis, visų pirma – su Susisiekimo ministerija ir VKTI.

– Asociacija „Linava“ ne tik padeda spręsti įvairias vežėjams kylančias problemas, bet ir suburia juos draugėn, rengia keliones. Kokios išvykos surengtos praėjusiais metais?

– Šiais metais organizuotas ne vienas renginys ir kelios darbinės kelionės.

Grupė keleivinio transporto įmonių vadovų ir specialistų gegužės mėnesį lankėsi Minske, kur dalyvavo tarptautiniame seminare „Viešasis transportas – darnaus mobilumo pagrindas Baltarusijoje, Lietuvoje ir Moldovoje“.

Rugpjūčio mėnesį vykome į Moldovą ir Rumuniją, kur dalyvavome tarptautinėje konferencijoje, skirtoje viešajam transportui.

Spalio mėnesį keleivių vežėjai vyko į Lenkiją, kur apsilankė keliose autobusų gamyklose („Volvo“, „Solaris“, MAN, „AMZ Kutno“).

Lapkričio pradžioje aš asmeniškai dalyvavau Tarptautinės kelių transporto sąjungos generalinės asamblėjos ir Keleivinio transporto tarybos posėdžiuose.

– Kokius darbus numatote ateinantiems metams?

– Kaip visada, bendradarbiausime su valstybinėmis institucijomis, stengdamiesi spręsti vežėjams aktualias problemas. Tikimės, kad ir toliau bendradarbiavimas su Susisiekimo ministerija bus draugiškas ir konstruktyvus, bus atsižvelgta į vežėjų ir asociacijos pateiktus pasiūlymus ir rasti geriausi sprendimai, kurie bus naudingi Susisiekimo ministerija, asociacijai, vežėjams, bei šalies gyventojams.

Keleivių vežėjai ir Lietuvoje, ir asociacijoje yra vertinami kaip išmanantys savo darbą, savo profesijos žinovai, todėl žiūrint į ateitį ir siekiant įgyvendinti daugelio mūsų lūkesčius, norėtųsi pakviesti būti dar aktyvesniais, nuo to gali priklausyti, kaip greitai mes įgyvendinsime savo tikslus. Taip pat noriu paraginti kandidatus į narius tapti visateisiais asociacijos nariais, juolab kad ir nario mokestis yra vienodas – 1 600 litų per metus. Taip pat kviečiame į Asociaciją ateiti naujus narius, bendroves dar neapsisprendusias jais tapti. Tai sustiprintų mūsų įtaką asociacijoje ir leistų efektyvinti veiklą.

– Ko palinkėtumėte kolegoms gražiausių metų švenčių proga?

– Visada tikėjau ir tikėsiu savo bendrovės dirbančiaisiais, kurie išlaikė ne vieną rinkos pertvarkos, naujų iššūkių egzaminą. Turiu vilties, kad sudėtingiausi, reikalaujantys daugiausia kantrybės susitelkimo laikotarpiai jau praeityje, o ateityje laukia intelektualus atsakingas darbas, naujovių paieškos ir jų įgyvendinimas, darbuotojų motyvacija.

Pasaulyje, kuris kiekvienais metais atrodo vis labiau šėlstantis ir kintantis, viltis, kurią atneša Kalėdos ir Naujieji metai, mus sustiprina. Tai laikas, kai verta sustoti ir padėkoti, mėgautis ateities galimybėmis, apmąstyti tarpusavio santykius ir gyvenimo prasmę. Tikėkime, kad pasaulis kiekvieną dieną pateiks mums kažką gera.

Sveikinu visus šv. Kalėdų ir Naujųjų metų proga. Linkiu šiltų akimirkų, išsipildančių svajonių. Mylėti, Draugauti, Juoktis, Suprasti, Padėti, Užjausti, Tikėti, Gyventi, Džiaugtis, Veikti, Svajoti, Jausti. Linkiu tai patirti kiekvienam kasdien ir dovanoti visa tai kitiems.

Sakau ačiū visiems, kurie naudojasi mūsų paslaugomis. Sėkmės keičiant tai, ką galime pakeisti. Ramybės priimant tai, ko negalime pakeisti. Kaip keleivininkas, linkiu 2015-aisiais metais saugių ir turiningų kelionių gyvenimo ir verslo keliuose!

– Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.