Keleivinio transporto tarybos posėdyje – problemos bei aktualijos

Spalio 15-ąją asociacijos „Linava“ Mokymo centro salėje rinkosi Keleivinio transporto taryba. Svarstyti svarbiausi bei aktualiausi pastarojo meto klausimai.

Į susirinkimą atvyko asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius, Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė, Susisiekimo ministerijos atstovai Marius Žvinklys ir Aleksandras Stupenko, Valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovas Antanas Trilupaitis, Nacionalinės viešojo transporto keleivių asociacijos pirmininkas Julius Majauskas.

Apie situaciją „Linavoje“

Asociacijos prezidentas A. Kondrusevičius pristatė pastaruoju metu susiklosčiusią krovininio transporto verslo situaciją. Prezidentas pasakojo, kokių sunkumų teko patirti vežėjams, kuomet Rusijos pasienyje bei vidinėse muitinėse detaliai buvo tikrinami krovininiai automobiliai bei kroviniai. A. Kondrusevičius pasidžiaugė, kad patikra atšaukta, tačiau situacija išlieka sudėtinga. „Derėtų pabrėžti, jog mūsų verslas be valstybės paramos bei atstovavimo sustvarkyti su kilusiomis problemomis negali, juolab kad jos kyla ne dėl verslo kaltės. Taigi mums ypač reikia atsakingų valdžios institucijų pagalbos“, – sakė A. Kondrusevičius.

Pasak prezidento, nors krovininių automobilių patikra atšaukta, pastaruoju metu vežėjams itin daug nerimo kelia TIR Konvencijos likimas Rusijoje. „Argumentai, kuriuos pateikia Rusija, įvairūs, skaičiai – laužti iš piršto. Tariamės su IRU, ką reikėtų daryti, jei Rusijos grasinimai virstų realybe ir TIR sistemos gyvavimas šioje šalyje baigtųsi. Šiuo metu vyksta sunkios derybos, dedame visas pastangas, kad TIR sistema išliktų – ji reikalinga visiems. Tikimės, kad pavyks šį klausimą išspręsti teigiamai, tik tenka įdėti daug pastangų ir darbo“, – teigė A. Kondrusevičius.

Kaip gerinti viešojo transporto paslaugų kokybę?

Apie tai susirinkusiems vežėjams kalbėjo J. Majauskas. „Nacionalinė viešojo transporto keleivių asociacija“ – tai jaunimo organizacija. Mūsų tikslas – dalyvauti gerinant situaciją viešajame transporte. Stengiamės įsigilinti į vežėjų problemas, tačiau svarbiausias mūsų tikslas – ginti keleivių interesus“, – sakė J. Majauskas.

Pasak jo, asociacijos nariai žada teikti pasiūlymus, kaip tobulinti viešojo transporto sistemą, bendradarbiauti su vežėjais įvairias klausimais. „Jei nepavyks susitarti – kelsime problemas bei kritikuosime viešai“, – sakė J. Majauskas.

Pasak jo, keleivių vežėjai turėtų teikti tokias paslaugas, kad kiekvienas, atsitiktinai įlipęs į autobusą ar troleibusą, taptų nuolatiniu viešojo transporto keleiviu.

„Linava“ viceprezidento Mindaugo Grigelio teigimu, vežėjai džiaugiasi, kad esama jaunimo, neabejingo viešajam transportui, kurie ne tik kasdien važinėja viešuoju transportu, bet ir turi idėjų jam tobulinti.

Pasak Klaipėdos autobusų parko generalinės direktorės Jelizavetos Daugininkienės, keleivių vežėjai džiaugsis, jei organizacija prisidės prie viešojo transporto paslaugos gerinimo. „Pagrindinė problema, trukdanti gerinti paslaugas – tai viešojo transporto strategijos nebuvimas. Nesutikčiau, kad viešasis transportas – vien tik verslas. Daug kas čia nepriklauso nuo vežėjų“, – sakė J. Daugininkienė.

Bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus Gintaro Nakučio teigimu, visame pasaulyje viešojo transporto paslauga kainuoja brangiai. „Gera paslauga visada kainuoja brangiai, kiekviename mieste viešajam transportui išlaikyti tenka nemaža biudžeto dalis. Mums tenka dirbti gaunant tik dalį reikiamų lėšų. Tačiau džiaugiamės, kad yra tokie viešojo transporto entuziastai, kurie pastebi trūkumus ir juos iškelia“, – sakė G. Nakutis.

„Bendradarbiavimas tarp vežėjų ir entuziastų gali būti naudingas – kartais keleivių vežėjams išties reikia pagalbos“, – sakė asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.

Turizmo asociacija – apie bendras problemas

Asociacijos prezidentė Danutė Mažeikaitė pasakojo apie Turizmo asociacijos veiklą, į šalį atvykstančius bei iš šalies išvykstančius turistus bei verslo perspektyvas.

„Turizmo paslaugų vartotojai pastaruoju metu keičiasi. Jie nori kultūringo aptarnaujančio personalo, gerų autobusų ir pan. Ypač tai aktualu atvykstantiems tvarkyti verslo reikalų“, – sakė D. Mažeikaitė.

Pasak jos, pagrindinė problema, kuriai daugiau dėmesio turėtų skirti keleivių vežėjai – tai svetingumas turistams. „Praktika rodo – turistai, ypač pavieniai, dažnai nenuvyksta į kitą miestą, nes negauna pakankamai informacijos apie keliones. Siūlyčiau pagalvoti apie tam tikrą svetingumo sistemos kūrimą“, – sakė D. Mažeikaitė.

Keleivių vežėjai savo ruožtu papriekaištavo, kad Turizmo asociacija neteikia klientams informacijos apie klasifikuotus autobusus. „Manau, kad autobusai su „žvaigždutėmis“ turėtų būti šiek tiek labiau vertinami“, – sakė bendrovės „Kautra“ Rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas.

D. Mažeikaitės teigimu, kol kas propaguoti klasifikavimo sistemą sudėtinga – turistams svarbiausias dalykas tebėra autobuso nuomos kaina.

Asociacijos prezidentė kalbėjo apie kelionės lapus, kurie pastaruoju metu nebeatlieka jokios funkcijos. „Šių lapų pildymas – dažnai tik beprasmis laiko gaišimas. Būtų gerai, jei jų apskritai būtų atsisakyta“, – kalbėjo D. Mažeikaitė.

Susisiekimo ministerijos atstovo Mariaus Žvinklio teigimu, apie keleivių vežimo lapų įsigijimo bei naudojimo palengvinimą galvojama. „Svarstome apie galimybę šiuos lapus pildyti elektroniniu būdu, prisijungus prie VKTI bazės. Tačiau kol kas tai – tik pasvarstymai, konkretūs sprendimai dar nepriimti“, – teigė Marius Žvinklys.

Dėl viešojo transporto organizavimo savivaldybėse

Apie tai kalbėjo Savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė. Pasak jos, pagrindinė asociacijos veikla – teisės aktų derinimas. „Bandome formuluoti pasiūlymus vežėjams, bendradarbiaujame su asociacija „Linava“. Tikrai nesame nei uždari, nei pasipūtę, o transporto problemos mums išties rūpi“, – sakė V. Ablingienė.

Pasak J. Stolovickio, keleivių vežėjams kyla nemažai problemų bendradarbiaujant su savivaldybėmis. „Ne visos savivaldybės vienodai traktuoja šalyje galiojančius teisės aktus. Ne visos laikosi Vyriausybės nutarimų, išduodamos licencijas vietos vežimams ar reguliariems reisams. Be to, ne visiems aišku, kaip įgyvendinti Reglamentą Nr. 1370 dėl vežėjų parinkimo keleivių vežimo paslaugoms teikti. Manau, šiuo atveju prireiks Susisiekimo ministerijos išaiškinimo, kad visos savivaldybės šį reglamentą interpretuotų vienodai“, – sakė J. Stolovickis.

Jo teigimu, ne vienerius metus tęsiasi ir problemos su maršrutiniais taksi, kurie dubliuoja viešojo transporto maršrutus, atimdamos pajamas iš savivaldybės vežėjų. „Tačiau skaudžiausia problema – tai dotacijos ir kompensacijos, kurias gauna ne visi vežėjai. Suprantame savivaldybių biudžetų problemas, tačiau ir vežėjai negali dirbti be pinigų“, – sakė J. Stolovickis.

Pasak G. Pakuso, bendrovė „Kautra“ veža keleivius net penkių savivaldybių teritorijose, tad puikiai žino jų problemas bei trūkumus. „Itin dažnai susiduriame su transportą kuruojančių darbuotojų nekompetencija. Tai labai trukdo dirbti“, – sakė G. Pakusas.

Jo teigimu, taupymas savivaldybėse dažniausiai suprantamas tik kaip maršrutų karpymas. „Kai kur į kaimus jau važiuojame kartą per dvi savaites. Priemiesčio vežimai praktiškai sužlugdyti. Tačiau mažinant maršrutų kiekį, vežėjų patiriami nuostoliai nemažėja. Manau, bent minimalus viešojo transporto poreikis turėtų būti užtikrintas kiekvienoje savivaldybėje“, – sako G. Pakusas.

Pasak Valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovo Antano Trilupaičio, geresnį susisiekimą galėtų užtikrinti ir geresnis tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų panaudojimas. „Šiuo metu matyti tendencija, kad vežėjai stengiasi dubliuoti tolimojo susisiekimo maršrutus, siųsdami savo transporto priemones keletą minučių prieš joms išvažiuojant. Akivaizdu, kad priemiesčio vežimai niekada nebus pelningi, todėl jei keleivius veža tolimojo susisiekimo autobusai, jiems derėtų teikti prioritetą“, – sako A. Trilupaitis.

Geltonieji – grėsmė keleivinio transporto verslui

Pasak Telšių autobusų parko direktoriaus Petro Ročio, itin neigiamos įtakos priemiesčio vežimams turėjo geltonųjų autobusiukų atsiradimas. „Veždamos vaikus geltonaisiais autobusiukais, savivaldybės praktiškai sužlugdo viešąjį transportą. Keleivinio transporto įmonėms nelieka jokios galimybės atnaujinti autobusus, o senais keleiviai važiuoti nenori. Susidaro užburtas ratas“, – sako P. Ročius.

J. Daugininkienės teigimu, atsiradę geltonieji autobusiukai sugriovė anksčiau gyvavusią viešojo transporto sistemą. „Autobusų grafikai turėtų būti pastovūs. Žmogus turi žinoti, kad vienu ar kitu metu nuvažiuos į jam reikalingą vietą. Geltonieji autobusiukai sugriovė visą sistemą. Šiuo metu susidaro įspūdis, kad savivaldybėms įdomu tik mokykliniai autobusai – visi kiti keleiviai nerūpi“, – sakė J. Daugininkienė.

Pasak J. Stolovickio, šiuo metu rajonuose egzistuojančios tarsi dvi viešojo transporto sistemos griauna viena kitą. „Statistika rodo: savivaldybės pusę keleiviniam transportui skirtų lėšų atiduoda mokykliniams autobusiukams išlaikyti. Keleivių vežėjams, kurie veža ne tik mokinius, bet ir kitus keleivius, lieka vos pusė“, – sako J. Stolovickis. Jo teigimu, tokia situacija nėra normali.

„Kai kurios savivaldybė turi patvirtinusios geltonųjų nuomos kainas, nors šios transporto priemonės turėtų būti skirtos tik mokiniams vežti. Tokiu atveju tai turėtų būti traktuojama kaip komercinė veikla, kuriai reikia licencijų. Akivaizdu, kad teisės aktai pažeidinėjami. Geltonieji autobusiukai naikina viešąjį transportą, ir valstybės požiūris į šią problemą turi keistis“, – sako J. Stolovickis.

Pasak bendrovės „Kautra“ generalinio direktoriaus Lino Skardžiuko, valstybei tenka dviguba finansinė našta išlaikyti ir geltonuosius autobusiukus, ir viešąjį transportą. „Būtina keisti požiūrį į geltonuosius autobusiukus. Visi privalo skaičiuoti ir žinoti, kiek jie kainuoja šalies biudžetui“, – teigia L. Skardžiukas.

M. Žvinklio teigimu, Susisiekimo ministerija pritaria tokiam vežėjų požiūriui. „Šių autobusų naudojimą derėtų labiau kontroliuoti, geriau apibrėžti, ką galima vežti geltonaisiais autobusiukais, o ko – ne. Prielaidų piktnaudžiauti neturėtų būti“, – sako M. Žvinklys.

Dėl kompensacijų

Sprendimą kompesuoti keleivių vežėjams už nuostolingų, tačiau visuomenei būtinų maršrutų aptarnavimą priėmė Vyriausybė, tačiau pinigai sumokėti vežėjams skiriami iš savivaldybių biudžetų. „Akivaizdu, jog sunkioje finansinėje situacijoje atsidūrusioms savivaldybėms tai – pernelyg didelė našta. Norėtųsi daugiau Savivaldybių asociacijos pastangų, kad ši situacija pasikeistų“, – sako J. Stolovickis.

Pasak V. Ablingienės, savivaldybių asociacija ne sykį kreipėsi į įvairias valstybines institucijas siūlydami, kad negautų pajamų kompensavimas dėl lengvatinio keleivių vežimo būtų valstybės funkcija. „Kol kas sprendimas nepriimtas, tad problemos kyla tiek savivaldybėms, tiek vežėjams“, – sako V. Ablingienė.

Vežėjų teigimu, kompensacijos galėtų būti mokamos tiek iš savivaldybių, tiek iš valstybės biudžeto. „Kadangi važiavimo viešuoju transportu kainas kelia savivaldybė, tuo pačiu didindama kompensacijų poreikį, galbūt finansinę naštą vyriausybė su savivaldybėmis galėtų pasidalyti? Dalis pinigų būtų skiriama iš savivaldybių, dalis – iš valstybės biudžeto“, – siūlo G. Nakutis.

Pasak bendrovės „Busturas“ eksploatacijos direktoriaus Viliaus Laužiko, sprendimo, kad prievolė mokėti kompensacijas būtų perduota vyriausybei, keleivių vežėjai laukė su didele viltimi. „Nesulaukus prasidėjo maršrutų karpymas. Kol kas kitos išeities neturime. Savivaldybės pajamų liūto dalį sudaro gyventojų pajamų mokestis. Tačiau gyventojų Lietuvoje nuolat mažėja. Jei niekas nesikeis, keleivių vežėjai Lietuvoje išnyks kaip dinozaurai“, – sako V. Laužikas.

Kiti klausimai

Į pasitarimą susirinkę keleivių vežėjai diskutavo Keleivių ir bagažo vežimo taisyklių pakeitimo, teisės aktų, reglamentuojančių keleivinį transportą, tobulinimo ir bendradarbiavimo su valdžios institucijomis klausimais.

Kalbėta ir apie tai, kaip vykdyti sprendimą dėl Specialiųjų poreikių turinčių žmonių susisiekimo gerinimo. „Manau, kad derėtų surengti seminarą, kur galėtume aptarti įvairias šioje srityje kylančias problemas. Kol kas ne visi vežėjai vienodai supranta, kaip su neįgaliaisiais turėtų elgtis vežėjai ar autobusų stočių darbuotojai“, – sakė J. Stolovickis.

Tarybos nariai nusprendė bendrą keleivinio transporto įmonių pasitarimą surengti lapkričio pabaigoje, taip pat svarstė, kokius renginius ar keliones būtų galima organizuoti 2014-aisiais.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka