Maršrutiniai mikroautobusai traukiasi iš miestų gatvių

sausio 07 05:30 2013 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Mikroautobusai pamažu traukiasi iš Lietuvos didmiesčių centrinių gatvių, užleisdami vietą didiesiems autobusams.

Pirmoji kregždė – Panevėžys

Pirmuoju miestu, atsisakiusiu mikroautobusų, tapo Panevėžys. Iš šio miesto gatvių mikroautobusai išnyko dar 2010-aisiais. „Iš esmės vežėjai mikroautobusais patys sužlugdė savo verslą. Jie atsisakė dalyvauti savivaldybės skelbtame konkurse vežti keleivius miesto maršrutais, patys 2010-ųjų rugsėjo 1-ąją neišvažiavo į miesto gatves, bandė įrodyti savo tiesas teismuose, tačiau pralaimėjo. Šiuo metu vežėjams mikroautobusais grįžti į miesto gatves beveik nėra teisinių bei praktinių galimybių“, – sako Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas.

Pasak įmonės vadovo, nelikus mikroautobusų, savivaldybei priklausančios įmonės pajamos padidėjo apie 12 proc., vežėjams nebereikia dotacijų iš miesto biudžeto. „Kad miestiečiai patirtų kaip galima mažiau nepatogumų, padidinome maršrutų skaičių, įsigijomedaugiau autobusų, sumažinome intervalus tarp reisų. Iš miestiečių nusiskundimų dėl suprastėjusių važiavimo sąlygų beveik nesulaukiame“, – kalba R. Petukauskas.

Pasak jo, didžioji dalis panevėžiečių džiaugiasi pagerėjusiomis eismo sąlygomis mieste, kadangi mikroautobusai dažnai važinėdavo nepaisydami Kelių eismo taisyklių.

Klaipėdoje – vieninga sistema

Praėjusių metų rudenį esminių permainų sulaukė ir Klaipėdos vežėjai mikroautobusais: dalis maršrutinių mikroautobusų buvo integruoti į bendrą miesto viešojo transporto sistemą ir ėmė dirbti pagal paskirtį – privežti keleivius iki didžiųjų autobusų maršrutų.

Šiuo metu Klaipėdoje vieningoje sistemoje dirba keturios įmonės, privežančios keleivius mikroautobusais iki pagrindinių maršrutų.

„Keleiviams patogu tai, kad jie visose transporto priemonėse gali naudotis tuo pačiu bilietu, mikroautobusuose galioja ta pati nuolaidų bei lengvatų sistema kaip ir didžiuosiuose miesto autobusuose, įdiegta elektroninio bilieto sistemos įranga. Integravus mikroautobusus į vieningą bilietų sistemą, pagerėjo viešojo transporto paslauga naujuosiuose mikrorajonuose. Be to, naudojant skirtingos talpos transporto priemones, pavyko optimizuoti sąnaudas bei maršrutų tinklą. Vežėjai mikroautobusais dabar dirba tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti miesto keleivių vežėjai – už jų paslaugą apmokama pagal nustatytą tarifą vienam kilometrui“, – sako Všį „Klaipėdos keleivinis trasportas“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas.

Kol kas Klaipėdos gatvėmis tebevažinėja ir komerciniais pagrindais dirbantys mikroautobusai. Važiuoti jais keleiviams šiek tiek brangiau – bilietas kainuoja 2,5 Lt. Tačiau, pasak A. Samuilovo, maršrutinių mikroautobusų miesto gatvėse pastaruoju metu gerokai sumažėjo.

„Iš prieš tai buvusių vienuolikos maršrutų liko keturi. Vieni vežėjai integruoti į bendrąją sistemą, o kitiems darbo sąlygos gerokai sugriežtintos. Parenkant vežėjus mikroautobusais, įvertintas jų finansinis pajėgumas, be to, nustatyti reikalavimai transporto priemonių amžiui“, – sako A. Samuilovas.

Pasak jo, įgyvendinant naująją sistemą šiokių tokių problemų Klaipėdoje būta: teko tobulinti tvarkaraščius, juos maksimaliai pritaikant prie keleivių poreikių. Tačiau iš esmės miestiečiai naująja tvarka patenkinti. „Skirtingos transporto rūšys turi papildyti viena kitą, o ne konkuruoti. Tik tokiu būdu galima sukurti darnią viešojo transporto sistemą, kuri būtų patogi ir vežėjams, ir miestiečiams“, – kalba A. Samuilovas.

Nauji konkursai – sostinėje

Apie planus intergruoti mikroautobusus į vieningą viešojo transporto sistemą kalbama ir sostinėje.

„Vasario 1-ąją baigiasi dabar galiojančios sutartys su vežėjais mikroautobusais. Skelbsime naujus konkursus, kur bus numatyti nauji maršrutai, darbo grafikai, trasos. Mikroautobusai sostinėje priveš keleivius iki didžiųjų transporto priemonių maršrutų. Be to, žadame atsisakyti besidubliuojančių maršrutų, atsižvelgsime ir į keleivių srautus“, – kalba Vilniaus miesto savivaldybės Naujų transporto rūšių diegimo Vilniaus mieste specialiojo plano įgyvendinimo grupės vadovas Kastytis Lubys.

Pasak jo, tokiu atveju sostinės mikroautobusuose galiotų vieningas elektroninis bilietas, o vežėjams būtų mokamos dotacijos už nuostolingų, bet visuomenei būtinų maršrutų aptarnavimą. Mikroautobusai sostinėje atliktų tokias pat funkcijas kaip ir visuose civilizuotuose miestuose – vežtų keleivius ten, kur nėra daug keleivių ir siųsti dideles transporto priemones pernelyg brangu.

Planuojama, jog nuo liepos pradžios sostinės viešojo transporto sistema keisis iš esmės: atsiras greitieji autobusų maršrutai, prie kurių keleiviai bus privežami vadinamaisiais pagrindiniais ir privežančiaisiais maršrutais.

Žadama, jog ilgiausios kelionės trukmė greitaisiais autobusų maršrutais neviršys 60 minučių ir prilygs kelionei maršrutiniais taksi.

Kauniečiai svarsto

Kauno viešojo transporto keleiviai pastaruoju metu taip pat sulaukė nemažai permainų.

„Mums svarbu, kad kelionės miestiečiams būtų kuo patogesnės, kad kuo daugiau jų rinktųsi viešąjį transportą vietoj nuosavų automobilių. Prieš pradėdami pertvarkas atlikome apklausas ir išsiaiškinome, kaip būtų galima gerinti miesto viešojo transporto sistemą“, – sako Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras.

Nuo gruodžio 1 d. šiek tiek koreguoti autobusų ir troleibusų maršrutai Šilainiuose, Vilijampolėje, Aukštuosiuose Šančiuose, Kleboniškyje, Kauno centre. „Vėliau tokių korekcijų bus daugiau. Žadame pasiūlyti miestiečiams ir daugiau naujovių. Viena iš jų – privežamieji maršrutai mikroautobusais“, – kalba P. Keras.

Pasak jo, dabartinės sutartys su vežėjais mikroautobusais galioja iki kitų metų. Tačiau dar šiemet Kaune planuojama įsigyti mikroautobusų, kurie dirbtų vieningoje elektroninio bilieto sistemoje.

„Jie važiuotų ten, kur keleivių nėra daug ir siųsti didžiuosius autobusus pernelyg brangu. Šiose transporto priemonėse galiotų tas pats elektroninis bilietas kaip miesto viešajame transporte“, – kalba P. Keras.

Civilizuotame pasaulyje – nėra

Civilizuotuose kraštuose įprasta, jog rinkoje komerciniu principu dirbančių mikroautobusų funkcija – papildyti paslaugų spektrą, privežti keleivius iki pagrindinių maršrutų, o ne dubliuoti tuos pačius, kuriuose jau važinėja didieji autobusai bei troleibusai ar tramvajai. Tokia situacija čia susiklostė per daugelį metų.

Miestų viešąjį transportą reguliuoja savivaldybės. Jų vadovai numato, kokio visuomeninio transporto reikia miestui bei skelbia konkursus ateinantiems į rinką vežėjams, sudaro su jais sutartis paslaugoms teikti. Sutartyse numatomi autobusų maršrutai, grafikai, važiavimo laikas ir pan.

„Keleivių vežimo verslas yra reguliuojamas, todėl būtina reguliuoti ir rinkoje dirbančias komercinio transporto priemones. Tokia praktika numatyta ir ES aktuose“, – teigia asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis. Miestų savivaldybės stengiasi apsaugoti vežėjus, su kuriais sudarytos sutartys dėl viešųjų paslaugų teikimo, tuo pačiu užsitikrindamos mažesnes jiems mokamų kompensacijų bei dotacijų sumas.

Mikroautobusai Europos miestuose važiuoja ten, kur pernelyg brangu ar nepatogu siųsti didelius autobusus. Pastaruoju metu „europinį” kelią renkasi ir Ukraina bei Rusija – mikroautobusų žadama atsisakyti ar jų kiekį apriboti teikiant prioritetą talpesnėms transporto priemonėms Kijeve, Maskvoje bei kituose miestuose.

„Tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad mikroautobusai padeda miestų savivaldybėms taupyti. Tačiau kuo daugiau komercinio transporto priemonių, dubliuojančių visuomeninio transporto maršrutus, važinėja miestų gatvėmis, tuo daugiau savivaldybės turi skirti pinigų iš biudžeto saviems vežėjams. Jei mikroautobusai keleivius veža tais pačiais maršrutais, kaip ir visuomeninis transportas, jie surenka mokius keleivius, palikdami didiesiems autobusams bei troleibusams pensininkus, moksleivius bei kitus lengvatomis besinaudojančius žmones. Kadangi visuomeninis transportas dirba pagal iš anksto nustatytus grafikus ir privalo važiuoti nepriklausomai nuo keleivių kiekio, vežant jų mažiau, mažėja ir vežėjų gaunamos pajamos“, – aiškina J. Stolovickis.

Taigi integruodami mikroautobusus į vieningą viešojo transporto sistemą, miestai neišradinėja dviračio: tokiu būdu sekama kur kas daugiau patirties turinčių didžiųjų Vakarų Europos miestų pavyzdžiu.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.