Klaipėdos mikroautobusai – vieningoje viešojo transporto sistemoje

lapkričio 26 06:01 2012 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Maršrutinių mikroautobusų esama visame pasaulyje. Tačiau nė viename civilizuotame krašte jie nedirba taip, kaip mūsų šalies miestuose; jų funkcija – papildyti paslaugų spektrą, o ne dubliuoti tuos pačius maršrutus, kur jau važinėja didelės talpos transporto priemonės.

Nedubliuoja viešojo transporto maršrutų

Europos miestuose mikroautobusai keleivius veža ten, kur pernelyg brangu siųsti didelius autobusus, arba ten, kur jiems sudėtinga pravažiuoti.

„Lietuvoje maždaug prieš dvi dešimtis metų susiklostė kitokia situacija: vadinamojo laukino kapitalizmo sąlygomis mikroautobusų maršrutai mieste radosi stichiškai. Kitaip tariant, mikroautobusai ėmė važiuoti tais pačiais maršrutais, kaip ir miesto viešasis transportas, be to, ten ir tokiu laiku, kur keleivių – daugiausia“, – sako asociacijos „Linava“ Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis.

Pasak jo, keleivių vežimo verslas nėra laisvas – jį reguliuoja šalyje ir ES galiojantys įstatymai bei reglamentai. „Dėl šios priežasties būtina reguliuoti ir rinkoje dirbančias komercinio transporto priemones. Juolab kad tai numato ir ES priimti aktai, kuriuos Lietuva įsipareigojo vykdyti“, – teigia J. Stolovickis.

Europos Bendrijos Reglamento Nr. 1370/2007 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kompetentinga institucija gali savo pasirinktam vežėjui už viešųjų paslaugų įsipareigojimų vykdymą suteikti bet kokio pobūdžio išimtines teises ir (arba) kompensaciją. Išimtinę teisę Reglamentas apibrėžia kaip teisę, suteikiančią „galimybę viešųjų paslaugų operatoriui teikti tam tikras keleivinio transporto viešąsias paslaugas tam tikru maršrutu, tam tikrame tinkle arba zonoje, nedalyvaujant jokiam kitam operatoriui“.

„Tokia nuostata yra logiška: jei kompetentinga institucija įsipareigoja mokėti kompensacijas už viešųjų paslaugų teikimą, tai kito operatoriaus, teikiančio komercines paslaugas, dalyvavimas tame pačiame maršrute mažintų viešąsias paslaugas teikiančio vežėjo pajamas ir tuo pačiu didintų kompensacijų poreikį. Akivaizdu, kad tokia padėtis kertasi su logika“, – sako J. Stolovickis.

Vis daugiau Lietuvos miestų vadovų ima suprasti, kad mikroautobusai – tarsi lazda dviem galais. Viena vertus, vežėjams mikroautobusais nereikia mokėti kompensacijų ar dotacijų, antra vertus, jų dėka miestų savivaldybės privalo sumokėti didesnes išmokas savivaldybei priklausančioms vežėjų įmonėms.

Klaipėdoje – pirmosios kregždės


Apie tai, kad mikroautobusus būtina integruoti į bendrą viešojo transporto ir bilietų sistemą, Klaipėdoje pradėta kalbėti maždaug prieš trejetą metų. Deja, tuomet miesto politikams pritrūko valios daryti esmines pertvarkas, ir jos atidėtos geresniems laikams.

Tačiau šių metų rudenį dalis Klaipėdos maršrutinių mikroautobusų jau ėmė dirbti pagal paskirtį – jie priveža keleivius iki didžiųjų autobusų maršrutų.

„Be abejo, viskas šioje srityje priklauso nuo politikų valios. Kaimyninės Klaipėdos miesto ir rajono bei Kretingos rajono savivaldybės sutarė dėl konkrečių bendradarbiavimo formų tobulinant viešojo transporto paslaugos teikimą. Džiaugiamės, kad politikai šįkart uždegė žalią šviesą, ir mes galėjome projektą įgyvendinti“, – sako Všį „Klaipėdos keleivinis trasportas“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Samuilovas.

Pasak jo, šiais metais baigėsi miesto savivaldybės pasirašytos sutartys su vežėjais mikroautobusais. „Jų pratęsti jau nebuvo galima – reikėjo skelbti naujus konkursus. Vežėjams, sutikusiems integruotis į bendrą sistemą, teikėme pirmenybę: konkurso sąlygose jiems buvo numatyta skirti 15 papildomų balų, lyginant su naujokais“, – aiškina A. Samuilovas.

Iš viso Klaipėdoje skelbti trys konkursai vežėjams, kurie vežtų keleivius mažos talpos transporto priemonėmis, parinkti.

„Mes savo ruožtu parengėme schemas, sudarėme tvarkaraščius, kokiu būdu bus dirbama vieningoje sistemoje. Įvertinome miesto specifiką, tad viešasis transportas mieste dirba vadinamuoju „spinduliniu“ principu: yra trys pagrindinės gatvės, kuriomis važiuoja didieji autobusai, o iki šių gatvių žmones priveža mažos talpos transporto priemonės. Tokiu būdu pagerėjo viešojo transporto paslauga naujuosiuose mikrorajonuose. Be to, naudojant įvairios talpos transporto priemones, pavyko optimizuoti sąnaudas bei maršrutų tinklą. Vežėjai mikroautobusais dabar dirba tokiomis pat sąlygomis kaip ir kiti miesto keleivių vežėjai – už jų paslaugą apmokama pagal nustatytą tarifą vienam kilometrui“, – sako A. Samuilovas.

Vieningas bilietas

Šiuo metu Klaipėdoje vieningoje sistemoje dirba keturios įmonės, privežančios keleivius mikroautobusais iki pagrindinių maršrutų. „Keleiviams patogu tai, kad jie visose transporto priemonėse gali naudotis tuo pačiu bilietu, čia galioja ta pati nuolaidų bei lengvatų sistema, kaip ir didžiuosiuose miesto autobusuose, įdiegta elektroninio bilieto sistemos įranga“, – kalba A. Samuilovas.

Kol kas Klaipėdos gatvėmis tebevažinėja ir komerciniais pagrindais dirbantys mikroautobusai. Važiavimo kaina jais šiek tiek didesnė – bilietas kainuoja 2,5 Lt. Tačiau, pasak A. Samuilovo, maršrutinių mikroautobusų miesto gatvėse pastaruoju metu gerokai sumažėjo. „Vietoj prieš tai buvusių vienuolikos maršrutų liko keturi. Vieni integruoti į bendrąją sistemą, o kitiems darbo sąlygos gerokai sugriežtintos. Juos parenkant įvertintas jų finansinis pajėgumas, be to, nustatyti reikalavimai transporto priemonių amžiui“, – sako A. Samuilovas.

Įgyvendinant naująją sistemą, šiokių tokių problemų Klaipėdoje būta. Teko keletą kartų tobulinti tvarkaraščius, juos maksimaliai pritaikant prie keleivių poreikių. Tačiau iš esmės miestiečiai naująja tvarka patenkinti. „Skirtingos transporto rūšys turi papildyti viena kitą, o ne konkuruoti. Tik tokiu būdu galima sukurti darnią viešojo transporto sistemą, kuri būtų patogi ir vežėjams, ir miestiečiams“, – kalba A. Samuilovas.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.