Metiniame keleivininkų susirinkime – problemos bei aktualijos

balandžio 07 04:22 2015 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Balandžio 3-iąją asociacijos „Linava“ mokymo centro salėje rinkosi keleivinio transporto įmonių vadovai. Išklausyta viceprezidento Rimanto Martinavičiaus pristatyta keleivinio transporto tarybos darbo ataskaita, aptartos aktualiausios pastarojo meto problemos.

Nuveikti darbai

R. Martinavičius pasveikino „Elektrėnų komunalinio ūkio“ bei Kuršėnų autobusų parko vadovus, tapus tikraisiais asociacijos „Linava“ nariais. Iki šiol abi įmonės buvo kandidatės.

Pasak R. Martinavičiaus, pastaruoju metu įvykių būta gausu tiek šalyje, tiek asociacijoje, tiek įmonėse. „Daugelyje miestų po savivaldos rinkimų keisis valdžia. Kaip rodo praktika, tai ne visada išeina į gera. Norisi tikėti, kad keleivinio transporto įmonių situacija po rinkimų neblogės“, – sakė R. Martinavičius.

Jis taip pat pristatė pastarojo meto įmonių statistinius duomenis, kalbėjo apie 2014-ųjų finansinius rezultatus. „Praėjusieji metai keleivininkams nebuvo blogi. Svarbiausias rodiklis – vežta daugiau keleivių, daugėjo vairuotojų įmonėse, didėjo atlyginimai. Geriau su vežėjais atsiskaitė ir savivaldybės“, – kalbėjo R. Martinavičius.

Asociacijos viceprezidentas pristatė ir apie pastaruoju metu svarstomus Kelių transporto kodekso pakeitimus. „Mūsų pastangomis pavyko pasiekti, kad pataisos dėl tarptautinių konkursų skelbimo vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais būtų atidėtos. Kad mūsų versle viešųjų paslaugų pirkimo kelias ne visada geriausias, rodo kaimynų latvių pavyzdys. Ten senieji, patikimi vežėjai išstumiami iš rinkos, jų vietą užima neaiškios kilmės ir reputacijos įmonės, kurios dempinguoja kainas, neišlaiko esamos vežimų apimties bei kokybės“, – sakė R. Martinavičius.

Jis taip pat pristatė susirinkusiems per praėjusį laikotarpį asociacijos nuveiktus darbus, inicijuotas teisės aktų pataisas ir pan. R. Martinavičius kalbėjo apie numatomas keliones, bendrus renginius keleivininkams.

Situacija „Linavoje“

Viceprezidentas susirinkusiems pristatė ir pastaruoju metu „Linavoje“ susiklosčiusią situaciją. Jo teigimu, naujai išrinktas prezidiumas siekia skaidrumo, finansinės situacijos stabilizavimo. „Nors ilgametis asociacijos prezidentas buvo priverstas atsistatydinti, deja, tai jis padarė tai ne visai, Kol kas jis turi nedarbingumo lapelį. Neaišku, kas ir kaip jį turėtų atleisti iš pareigų. Klausimų tiek prezidiumui, tiek kongresui šia tema – begalė. Teks juos spręsti visiems kartu“, – aiškino R. Martinavičius.

Daugiau apie situaciją „Linavoje“ kalbėjo asociacijos sekretorius ekonomikai ir finansams Tadas Ruželė. Jo teigimu, išrinkus naują prezidiumą, situacija „Linavoje“ ėmė keistis iš esmės. „Sąnaudas pagaliau pavyko sureguliuoti. Tikimės, kad šiais metais ši tendencija bus išlaikyta. Pokyčių būta visose srityse: mažintos išlaidos, darbuotojų skaičius, nutrauktos visos žalingos sutartys“, – pasakojo T. Ruželė.

Jis pristatė susirinkusiems 2015-ųjų biudžeto planus, galimas naujas asociacijos veiklos sritis bei pozicijų stiprinimą jose. Pasak T. Ruželės, daug nerimo sukėlė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2007-2014 m. veiklos rezultatų patikrinimas bei nustatyti daugiau nei 5 mln. Lt nesumokėtų mokesčių. „Tai – didžiulis smūgis asociacijai. Būta ir akivaizdžių pinigų plovimo faktų. Tarp jų – viešųjų paslaugų pirkimas iš Algirdo Aušros įmonių, asociacijos vadovų komandiruotės į egzotiškus kraštus ir pan. Žadame kreiptis į VMI, kad mokesčių suma būtų sumažinta“, – kalbėjo T. Ruželė.

Jo teigimu, Kongrese vežėjams bus pateikta visa finansinė ataskaita. „Išrišti tokį mazgą, kurį mums paliko ankstesnė asociacijos vadovybė, nėra lengva. Tačiau būtinai tai padarysime. Tikrinimus žada ir VMI, pajutusi, jog asociacijoje būta didelių pažeidimų“, – sakė T. Ruželė.

Kongrese – nauji įstatai

Prezidiumo narys Erlandas Mikėnas pristatė Kongresui teikiamus įstatų pakeitimus. „Tikimės, jog pagaliau įstatų pakeitimai bus priimti, šiam procesui nebus trukdoma. Tvarka ir finansinė kontrolė asociacijoje yra būtina – tai turime suprasti visi“, – kalbėjo E. Mikėnas.

Jo teigimu, pastaruoju metu asociacija eina teisingu keliu ir yra šansų teisingai išspręsti įvairius finansinius klausimus. „Asociacija pagaliau valdoma kitaip. Visi prezidiumo nariai dirba, priimdami sprendimus. Visus mus, ne tik prezidentą, priima valdžios institucijose. Durys atviros – reikalaujama tik būti skaidriems ir sąžiningiems, susitvarkyti vidaus problemas“, – pasakojo E. Mikėnas.

Pristatydamas įstatų projektą, prezidiumo narys prašė supratingumo, kad jų priėmimas Kongrese eilinį kartą nebūtų sužlugdytas. „Norėtume, kad visi pasiūlymai būtų pateikti ir suderinti iki Kongreso, kad vėliau galėtume tik balsuoti už juos“, – sakė E. Mikėnas.

Jis pristatė siūlomas pataisas, kurias norintieji gali rasti asociacijos „Linava“ tinklapyje. Bene svarbiausios iš jų – prezidiumo narius rinkti regionuose, kad Kongresas juos tik patvirtintų. Taip pat riboti prezidento ir prezidiumo narių kadencijas iki dvejų metų, mažinti prezidento galias. „Būtina nustatyti ir prezidiumo narių ir prezidento atšaukimo bei atstatydinimo tvarką, numatyti generalinio sekretoriaus atsakomybę už galimai padarytą žalą“, – aiškino E. Mikėnas.

Dar vienas pasiūlymas – rengti du Kongresus per metus; viename iš jų būtų patvirtintas metų biudžetas, kitame – aptarti bei patvirtinti metų rezultatai.

Keleivininkai pasiūlė kandidatą į laisvą vietą Revizijos komisijoje. Vienbalsiai apsisręsta kandidate iškelti Klaipėdos autobusų parko generalinę direktorę Jelizavetą Daugininkienę.

Be to, keleivinio transporto atstovai aktyviai diskutavo dėl galimybės turėti dar vieną keleivinio transporto atstovą asociacijos prezidiume. „Tokiu būdu būtų sustiprintos keleivininkų pozicijos. Vienas atstovas nuo keleivinio transporto įmonių vykdytų viceprezidento pareigas, kitas būtų eilinis prezidiumo narys. Žinome, kad kol kas pritrūko argumentų tokiam sprendimui priimti, tačiau prie šių diskusijų būtų galima grįžti“, – sakė Jonavos autobusų parko direktorius Edmundas Mulokas.

Aktualios problemos

Keleivių vežėjai diskutavo dėl galimybės perduoti dotacijų mokėjimą iš valstybės biudžeto, kalbėjo apie galimą tolimojo susisiekimo rinkos liberalizavimą. „Turime galvoti, kaip gerinti paslaugas, formuoti bendras nuostatas, daug kur pasitempti. Argumentų reikia turėti visais klausimais. Tik tokiu atveju galėsime išlaikyti turimus maršrutus bei išlikti rinkoje“, – kalbėjo bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Jis taip pat pristatė vežėjams būsimą Kauno autobusų stoties rekonstrukciją, galimus nepatogumus, kurie lauktų į stotį užsukančių įmonių autobusų vairuotojų.

Pasak J. Daugininkienės, tai, kad tolimasis susisiekimas nėra dotuojamas, padeda dabartiniams vežėjams išsaugoti rinką. „Ši paslauga valstybei nieko nekainuoja. Nors kai kurie maršrutų paketai mums nuostolingi, dirbame kantriai, tobulindami paslaugas. Jei norime išsaugoti rinką, turime apskaičiuoti kiekvieną žingsnį ir turėti argumentų įvairiais klausimais. Dar norėčiau pabrėžti – neskandinkime vieni kitų, būkime solidarūs, siekdami subalansuotos veiklos“, – kalbėjo J. Daugininkienė.

Keleivinio transporto skyriaus vadovo Jevgenijaus Stolovickio teigimu, pastaruoju metu tampa sudėtingiau dirbti su valstybinių institucijų atstovais, kadangi asociacijos reputacija sugadinta. „Prašytume būti aktyviais asociacijos nariais, reaguoti į mūsų informaciją, siūlomas iniciatyvas, atsakyti į apklausas. Tik tokiu būdu galėsime dirbti sėkmingai, turėti visus reikalingus argumentus“, – sakė J. Stolovickis.

Jo teigimu, tarptautiniai konkursai vežėjams parinkti nebūtų blogybė, jei būtų vykdomi skaidriai. „Deja, praktika rodo, jog konkursai skelbiami tuomet, kai rinkoje atsiranda naujas žaidėjas, norintis investuoti į verslą. Kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, konkursams rengiasi labai kruopščiai. Sava rinka sustiprinama taip, kad svetimų šalių vežėjams į ją pakliūti praktiškai neįmanoma“, – kalbėjo J. Stolovickis.

TOKS generalinio direktoriaus Arūno Indrašiaus teigimu, į galimą rinkos liberalizavimą būtina žiūrėti labai rimtai. „Turime žinoti, kad konkursuose ekonomikos nebus. Kainos bus dempinguojamos, dabartiniai vežėjai stumiami iš rinkos. Kad taip nenutiktų, turime aktyviai dirbti dabar. Namų darbus privalome atlikti visi“, – teigė A. Indrašius.

Muitinės reikalavimai

Pastaruoju metu tarptautiniais maršrutais keleivius vežantys vežėjai susidūrė su dar viena problema: Muitinės departamentas pasiūlė už vadinamąjį bešeimininkį bagažą bausti autobuso ekipažą. „Ši problema muitininkams kelia nemažai nerimo. Štai vien šiemet nuo sausio 1-osios būta net 166 bešeimininkio bagažo atradimo atvejai. Aptiktų prekių vertė siekia 16 tūkstančių eurų. Manytume, kad autobusų vairuotojai turėtų kruopščiau tikrinti keleivių bagažą“, – kalbėjo Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Jonas Miškinis.

Jo teigimu, esant dabartinei geopolitinei situacijai, tvarka yra būtina. „Pasitaiko, kai per sieną autobusose gabenami net sprogmenys. Bagažas turėtų būti žymimas pagal dokumentus, turėtų būti išsiaiškinama, kiek ir kokio bagažo keleivis turi. Kartais būna sunku patikėti, kad į autobuso ertmes draudžiamų daiktų keleiviai prideda ekipažui nematant. Tokiu atveju ir siūlome bausti vairuotojus“, – kalbėjo J. Miškinis.

Su juo nesutiko keleivių vežėjai. „Autobusų vairuotojai privalo dirbti tiesioginį darbą – vežti keleivius. Jie neturi teisės tikrinti keleivių rankinio bagažo ar asmeninių daiktų. Tuo tarpu draudžiami gabenti daiktai būna paslėpti šiukšliadėžėse, kitose vietose. Skaudžiausia, kai dėl surastų draudžiamų daiktų būna konfiskuojamas vežėjų autobusas. Tokiu atveju nukenčiame ne tik mes – visų pirma nukenčia keleiviai. Manau, tokių priemonių neturėtų būti imamasi“, – kalbėjo A. Indrašius.

Pasak J. Miškinio, muitinė nežada piktnaudžiauti bausmėmis, jų siekis – bendradarbiavimas su vežėjais. „Prašytume parengti gerosios praktikos vadovą, kaip būtų galima identifikuoti keleivio bagažą. Tikimės, kad drastiškų priemonių prieš vežėjus imtis neprireiks“, – kalbėjo J. Miškinis.

Jo teigimu, vežėjai galėtų kreiptis į teritorines muitines, kad būtų užplombuotos autobusų ertmės, kuriose galima paslėpti neteisėtai gabenamus krovinius. „Galima diskutuoti šiuo klausimu ilgai, tačiau akivaizdu, jog tvarka – nereglamentuota. Ragintume keleivių vežėjus parengti gerosios praktikos taisykles, kurios minimizuotų problemą. Gal visų atvejų eliminuoti neįmanoma, tačiau būtų gerai, jei bešeimininkio bagažo būtų surandama mažiau“, – sakė J. Miškinis.

„Vintra“ – jau nuo liepos

Valstybinės kelių transporto inspekcijos viršininko pavaduotojas Eugenijus Ruškus pristatė viešojo transporto kelionių duomenų informacinės sistemos VINTRA diegimo aktualijas. Jo teigimu, sistema turėtų pradėti veikti jau šių metų liepą. „Tai bus vieninga visų tvarkaraščių tipų, viešojo transporto sustojimo punktų, maršrutų, reisų duomenų bazė. Keleivių vežėjams teks suvesti bei atnaujinti duomenis apie tvarkaraščius bei tarifus“, – sakė E. Ruškus.

Keleiviui tereikės įvesti vietą, kur jis nori vykti, ir jis gaus trumpiausią bei greičiausią maršrutą, galės apsiskaičiuoti kelionės kainą.

Be visiems matomo portalo www.visimarsrutai.lt, keleivių vežėjams bus pateiktas vidinis portalas su žemėlapio aplikacija, kur bus galima matyti viešojo transporto tinklą, jį tobulinti bei pertvarkyti.

Sistemai „Vintra“ pradėjus veikti, visi viešojo transporto tvarkaraščiai bus vienoje vietoje, keleiviams bus patogu susiplanuoti kelionę.

Prasti keliai – bendra problema

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas kalbėjo apie situaciją, susijusią su kelių remontu bei priežiūra.

„Keleivių vežėjų darbo specifika tokia, kad būtent jie daugiausia naudojasi Lietuvos keliais. Nors nuolat kalbamės su politikais, aiškiname, kokią reikšmę keliai turi šalies ekonomikai, situacija vis prastėja. Keliai vis blogesni, jų priežiūrai lėšų skiriama mažiau, jau atsiliekame tiek nuo kaimynų estų, tiek ir nuo Lenkijos“, – kalbėjo R. Gradauskas.

Jo teigimu, problemų kelia ir vidinė kelius tvarkančių įmonių konkurencija, prastėjanti darbų kokybė. „Į mūsų rinką ateina neaiškus kapitalas, kainos dempinguojamos. Ne visada pigiausias projektas būna geriausias, ne visi sprendimai duoda tokį efektą, kokio buvo tikimasi. Pavyzdys – Goštauto viadukas Vilniuje, į kurį įdėtos investicijos nevertos rezultato. Prastas rangovas darbus atlieka ilgiau, todėl projektų kainos išauga“, – teigė R. Gradauskas.

Pasak jo, kelininkams norėtųsi glaudesnio bendradarbiavimo su keleivininkų bendruomene. „Mokėdami už kelius, turite teisę reikalauti geresnės kokybės. Deja, jau nuo 2009-ųjų dalis keliams skirtų pinigų permetama „bendroms valstybės reikmėms“. Ši formuluotė – labai patogi, tačiau niekas nežino, kur tie pinigai iškeliauja iš tiesų“, – piktinosi R. Gradauskas.

Jo teigimu, 2014-2020-ųjų laikotarpiu ES lėšos keliams – nedidelės. „Būtina ieškoti būdų, iš kokių lėšų finansuoti kelius. Akivaizdu, kad žvyrkeliai jau daug kur tampa gruntkeliais, o asfaltas – prastesnis už žvyrkelius. Lėšų tarsi ir yra, bet jos naudojamos neefektyviai. Didelės lėšos atitenka mokinių pavėžėjimui, tačiau niekas nepagalvoja, kokiais keliais vaikai vežami“, – kalbėjo R. Gradauskas.

Pasak jo, puikus pavyzdys galėtų būti Lenkija, kur situacija pastaruoju metu pasikeitė iš esmės. „Lenkijos valdžia skolinasi pinigus iš piliečių, moka jiems neblogus procentus. Tokiu būdu vykdomi galingi infrastruktūriniai projektai. Variantų, kaip matome, yra, tereikia dirbti“, – pasakojo R. Gradauskas.

Keleivių vežėjai piktinosi ne vietoje įrengtomis saugos salelėmis, į kurias investuoti didžiuliai pinigai, o naudos negauta jokios. R. Gradauskas sutiko, kad perlenkimų saugumo srityje būta.

Vežėjų teigimu, prasti keliai gadina autobusus, atneša keleivių vežėjams didžiulių nuostolių. „Dėl prastai išpilto grunto tenka keisti autobusų stiklus. Jie kainuoja nemenkus pinigus. Duobės keliuose laužo techniką. Vežėjai turi daugybę problemų ir dėl nekokybiškos druskos, kurios suėda autobusų detales. Be to, nemažai kainuoja ir įvairūs apvažiavimai, įrengti remontuojant kelius“, – piktinosi A. Indrašius.

Keleivių vežėjai kalbėjo ir apie skirtingą kelių priežiūrą skirtinguose rajonuose, galimybę perduoti priežiūros funkciją į vienas rankas.

Pasak R. Gradausko, keleivių vežėjai tokiais atvejais galėtų reikalauti kompensuoti papildomas išlaidas.

Susirinkimo pabaigoje asociacijos viceprezidentas Rimantas Martinavičius pabrėžė, jog keleivininkams dar gali tekti rinktis dar kartą, jei teks kelti kandidatus į asociacijos prezidento postą. Jis taip pat pasveikino visus su artėjančiomis šventėmis, linkėjo sėkmingo bei sklandaus darbo.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.