Miesto transportas be CO2: misija įmanoma

Kultiniame Roberto Zemeckio filme „Atgal į ateitį“ pasakojama, jog 2015-aisiais automobiliai galės neišskirdami CO2 skraidyti ir įveikti didžiulius atstumus, tam sunaudodami vos keletą lašų išsivadėjusio alaus ir banano žievę. Vargu, ar per dvejus metus įvyks didžiulė technikos revoliucija, kurios dėka išsipildytų šis viliojantis fantastinio filmo scenarijus, tačiau anglies dvideginio neišmetantis miesto transportas jau tampa realybe.

Prieš keletą savaičių Bulgarijoje duris atvėrė Kinijos automobilių gamintojo BYD elektrinių autobusų gamykla. Planuojama, kad pirmasis elektrobusas nuo konvejerio nuriedės jau sausį, o gamyklai pradėjus dirbti visu pajėgumu, per mėnesį bus pagaminama apie pusšimtį aplinkos neteršiančių viešojo transporto priemonių.

Jos visų pirma bus skirtos vietos ir regiono rinkai, tačiau kompanijos vadovai neslepia turintys ir daug ambicingesnių planų. Šiuo metu aktyviai deramasi su Nyderlandų, Suomijos, Danijos, Kanados ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestais dėl šių miesto transporto sistemų įsigijimo.

Kaip žinia, Europos Sąjunga 2011 m. paskelbė strateginį tikslą iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą sumažinti 85-90 proc. Pokyčiai neaplenks ir miesto transporto. Suvokiant, kad naftos ir dujų ištekliai tik mažės, vis daugiau pažangių Europos miestų kuria realius planus atsisakyti tradiciniais degalais varomų transporto priemonių ir elektrifikuoti viešąjį transportą.

Kaip tapo įprasta, šioje srityje pirmauja skandinavai. Jau dabar Danijos sostinės Kopenhagos gatvėse važinėja keletas elektra varomų autobusų, o miesto savivaldybė įgyvendina strateginį planą iki 2025-ųjų tapti pirmuoju Europos miestu, kurio viešasis transportas neišmes į aplinką anglies dvideginio.

Nuo danų neatsilieka ir švedai bei suomiai. Stokholmo ir Helsinkio miestų valdžia jau kuria elektros baterijomis varomo transporto infrastruktūrą. Planuojama, jog ji bus naudojama ne tik viešajam transportui, bet ir šiukšliavežėms, taksi bei kitiems komunalines paslaugas teikiantiems automobiliams.

Amsterdamo savivaldybė žada iki 2040-ųjų visiškai atsisakyti įprastus degalus naudojančio transporto. Elektrinį transportą bando bei ilgalaikius su juo susijusius planus kuria Vokietijos, Belgijos, Jungtinės Karalystės ir Ispanijos miestai. Neatsilieka ir mūsų artimiausi kaimynai lenkai: Varšuvoje ketinama įsigyti elektrinių autobusų bei sukurti elektra varomų taksi tinklą.

Prie gamtosaugos iniciatyvų jungiasi ir Lietuva. Lapkričio pabaigoje inovacijų bendrovės „Vėjo projektai“ ir didžiulę patirtį elektrinio transporto srityje sukaupusių Kauno technologijos bei Klaipėdos universitetų atstovai įkūrė Vėjo ir saulės transporto aljansą (ViSATA). Pagrindinis aljanso tikslas – atsinaujinančiais energijos šaltiniais varomo miesto transporto idėjos įgyvendinimas.

Jau dabar Lietuvos mokslininkai kuria aplinkos neteršiančias transporto sistemas, kurios naudos atsinaujinančius energijos šaltinius, visų pirma – vėjo ir saulės energiją. Kol kas dar anksti kalbėti apie konkrečias transporto priemones, tačiau galima teigti, jog tokios sistemos ateityje bus itin patrauklios dėl minimalaus poveikio gamtai ir nedidelių eksploatavimo išlaidų.

Vėjo ir saulės energijos rezervai yra milžiniški. Modernėjant technologijoms ir didėjant jų efektyvumui, tokios energijos kaina tik mažės, tad vėjo ir saulės energija varomo transporto perspektyvos – didžiulės.

Kas žino – galbūt praeis dar šimtmetis, ir automobiliais skraidysime oro magistralėmis, vietoj dabartinių degalų naudodami vakarykščių pietų likučius. Specialistų teigimu, ateityje elektros baterijos miesto transporte turėtų pakeisti įprastus vidaus degimo variklius. Galima tik pasidžiaugti, jog prie to savo darbais jau dabar prisideda ir Lietuvos mokslininkai bei verslininkai.

Vytautas Matulevičius

Linos Jakubauskienės nuotrauka