1938 m. lapkričio mėnesio pabaigoje Kaune Laisvės alėjos ir Vytauto prospekto sankryžoje savivaldybė pastatė pirmą automatinį judėjimui įspėti signalizacijos ženklą (šviesoforą), kuris automatiškai mirksėjo nurodydamas, jog reikia suteikti pirmumą važiuojantiems
Apie atšvaitų svarbą tikriausiai daug kalbėti nereikia. Visi žino, kad tamsoje privalu dėvėti atšvaitą: tai vienintelis būdas užtikrinti, kad pėsčiąjį, tamsiu paros metu, pamatytų vairuotojai. Vis dėlto, statistika liudija, jog
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, ėmė plėtotis šalies viešasis transportas.
1915 m., kai vyko Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva buvo okupuota vokiečių, būta didelio benzino trūkumo.
Vartant archyvus, pavyko rasti Kauno Miesto Tarybos posėdžio, kuris įvyko 1928 m. lapkričio 20 d., protokolą.
1938 m. Lietuvoje daugėjo tarpmiesčio maršrutais važiuojančių autobusų. Tuo metu visuomenei ši susisiekimo rūšis labai rūpėjo, nes Lietuvoje geležinkelių tinklas buvo retas, o svarbiausios geležinkelių linijos prieš pirmąjį pasaulinį karą
Maloniai primename, kad būtumėte matomi ir tarpmiestinėse stotelėse, kuriose apšvietimas yra prastesnis arba jo nėra.
Mūsų portalo draugas ir bendradarbis Kęstutis Pletkus pasidalino archyvuose rasta 1983-iaisiais egzistavusia tolimojo susisiekimo autobusų maršrutų schema.
UAB „Šalčininkų autobusų parkas“ aplankė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus specialistai. Susitikimo metu buvo diskutuota apie eismo saugumo aktualijas.
Lapkričio 6–12 dienomis policijos pareigūnai šalies keliuose vykdė Europos kelių policijos tinklo ROADPOL (angl. European Roads Policing Network) inicijuotą prevencinę priemonę, skirtą krovininiams automobiliams ir autobusams tikrinti (angl. Operation Truck & Bus).
