Trumpėjančios dienos, artėjantys lietingi rudeniški orai bei pasikeitęs – intensyvesnis ir labiau varginantis gyvenimo tempas dažną mūsų priverčia vis dažniau nusižiovauti ar trumpam pailsinti akis. Jei mieguistumas darbe ar namuose
Kauno miesto valdžia sprendė klausimą: kas geriau organizuojant viešąjį susisiekimą Kauno mieste ar autobusai ar elektrinis tramvajus?
Pastovaus greičio palaikymo sistema, arba vadinamoji kruizo kontrolė, – technologija, be kurios tiesiog neįsivaizduojamas šiuolaikinis automobilis. Jos ištakos yra gerokai gilesnės, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Pirmieji bandymai transporto
Net 4 iš 10 lietuvių nedėvi atšvaito tamsiuoju paros metu, atskleidė naujausias „KOG instituto“ reprezentatyvusis visuomenės tyrimas. Tai viena iš gyvybes Lietuvos keliuose nusinešančių priežasčių. Ištyrus 2020–2022 m. eismo įvykius,
Pagal Kauno miesto tarybos nustatytas taisykles, važiuojant miesto susisiekimo autobusais keleivis turėjo pirkti bilietą tuoj įsėdęs į autobusą, nelaukdamas kieno nors raginimo.
Tarpukariu keleivių vežimo verslas Lietuvoje sėkmingai plėtėsi.
1928 m. Šiaulių Miesto Valdyba per aštuonis mėnesius užregistravo 22 motociklus, 51 automobilį ir 813 dviračių.
Per pirmąją vokiečių okupaciją kaip vokiečių armijos karys į Lietuvą pakliuvo ponas Sommer’is. Sommer’iui Lietuva patiko, ir, karui pasibaigus, jis tapo kelių Amerikos automobilių firmų atstovu Kaune ir pradėjo sėkmingai
Vokietijos įmonė „Opel“ jau penkis dešimtmečius tvirtai laikosi įsipareigojimo didinti automobilių saugumą. Būtent 1973-aisiais šios markės transporto priemonėse saugos diržai tapo standartine įranga. Įstatymai gamintojus įpareigojo rengti saugos diržus tik
Bevartydamas vieną iš žurnalo ŠVYTURYS 1963 m. numerių, radau straipsnį, kuriame aprašyta viena žiauriausių avarijų septintojo dešimtmečio pradžioje.
