Prasidėjus Naujiesiems, tęsiu informacijos apie Lietuvos automobilių transporto istoriją paieškas.
Nežinau, kada jūs pirmą kartą apsilankėte pajūryje, todėl negaliu parašyti kokie tuo metu autobusai veždavo keleivius prie jūros.
Nors automobiliai „apginkluojami“ vis pažangesnėmis saugumo technologijomis, o būtiniausios saugaus eismo taisyklės į galvą įkalamos dar mokantis vairuoti, tačiau kartais kelyje negelbsti net tai. Vienas tokių pavyzdžių – patekimas į
1938 m. lapkričio mėn. 25 d. ir 26 d. buvo imtasi griežtai tvarkyti vairuotojų ir pėsčiųjų judėjimą Kaune. Prieš tai visuomenė apie tai įspėta spaudoje.
Lietuvos eismo dalyviai gerokai mažiau rūpinasi savo saugumu tamsiuoju metų laikotarpiu nei Estijos gyventojai. Dėl šios priežasties tamsiuoju sezonu eismo nelaimėse nukenčia gerokai daugiau pėsčiųjų. Tyrimo duomenys rodo, kad lietuviai,
Mūsų portalo bendradarbis Kęstutis Pletkus pasidalijo surastu filmuku apie naujai įkurtą sostinės taksi parką.
1943 m. pabaigoje vis daugiau keleivių važinėjo pašto autobusais, todėl vežėjai buvo priversti mažinti gabenamo bagažo ir pašto siuntų kiekį, kad galėtų vežti daugiau keleivių.
1938 m. lapkričio mėnesio pabaigoje Kaune Laisvės alėjos ir Vytauto prospekto sankryžoje savivaldybė pastatė pirmą automatinį judėjimui įspėti signalizacijos ženklą (šviesoforą), kuris automatiškai mirksėjo nurodydamas, jog reikia suteikti pirmumą važiuojantiems
Apie atšvaitų svarbą tikriausiai daug kalbėti nereikia. Visi žino, kad tamsoje privalu dėvėti atšvaitą: tai vienintelis būdas užtikrinti, kad pėsčiąjį, tamsiu paros metu, pamatytų vairuotojai. Vis dėlto, statistika liudija, jog
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę, ėmė plėtotis šalies viešasis transportas.
