Rinkosi keleivinio transporto įmonių vadovai

Asociacijos „Linava“ keleivinio transporto sektoriaus nariai birželio 26-ąją rinkosi aptarti svarbiausių pastarojo meto klausimų. Išrinkta ir Keleivinio transporto taryba.

Situacija „Linavoje“

Apie tai, kokių permainų pastaruoju metu būta „Linavoje“, pasakojo asociacijos prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Jis pasidžiaugė, kad Rusija nepaliko TIR sistemos – tai gera naujiena krovinius gabenantiems vežėjams, tuo pačiu – ir „Linavai“.

Be to, atsisakyta generalinio sekretoriaus, laikinai eiti pareigas paskirtas Vidmantas Adomaitis. Paskirta ir kita buhalteriją tvarkysianti įmonė. „Pripažįstame, kad pažeidimų būta. Sieksime, kad asociacijos veikla būtų kiek įmanoma skaidresnė“, – sakė A. Kondrusevičius.

Jis taip pat pasidžiaugė, kad jo teikimu asociacijos viceprezidentu nuo keleivinio transporto įmonių išrinktas Rimantas Martinavičius. Antruoju viceprezidentu tapo įmonės „Ignolita“ vadovas Julius Misiūnas.

A. Kondrusevičius taip pat padėkojo ilgamečiam asociacijos viceprezidentui Mindaugui Grigeliui už darbą bei įteikė jam simbolinę keleivininkų dovaną.

Apie prezidiumo veiklos planą, pastarojo meto sprendimus pasakojo viceprezidentas, Tauragės autobusų parko direktorius Rimantas Martinavičius. „Mūsų tikslas – kad asociacija išliktų stipri, autoritetinga, įtakinga ir save gerbianti organizacija. Norėtųsi, kad į jos veiklą aktyviai įsitrauktų ir keleivininkai“, – sakė R. Martinavičius.

Pasak jo, pastaruoju metu priimta keletas svarbių sprendimų – nutraukta sutartis su spaudos tarnyba, taip pat su advokatų kontora, sustabdytos sutartys dėl kai kurių paslaugų teikimo.

Prezidiumo posėdyje patvirtinti aštuonių komitetų pirmininkai, į kuriuos keleivinio transporto įmonių vadovai delegavo ir savo narius. Įvairiuose komitetuose dirbs Jelizaveta Daugininkienė, Tomas Bielinskas, Arūnas Indrašius, Edmundas Mulokas, Linas Skardžiukas, Alfonsas Prabišas, Gintaras Nakutis, Dalytė Venčkauskienė, Jevgenijus Stolovickis, Mindaugas Grigelis, Alvidas Mickevičius, Virginijus Treinys.

Keleivininkai vienbalsiai išrinko ir naują Keleivinio transporto tarybą, kuriai bus patikėta spręsti svarbiausius klausimus ir priimti visiems aktualius sprendimus.

Tarybos nariais tapo: asociacijos „Linava“ viceprezidentas Rimantas Martinavičius, Keleivinio transporto skyriaus vadovas Jevgenijus Stolovickis, bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis, TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius, bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas, Klaipėdos autobusų parko generalinė direktorė Jelizaveta Daugininkienė, Šiaulių „Busturo“ generalinis direktorius Tomas Bielinskas, Panevėžio autobusų parko generalinis direktorius Rimantas Petukauskas, Marijampolės autobusų parko direktorė Dalytė Venčkauskienė, Jonavos autobusų parko direktorius Edmundas Mulokas ir Ukmergės autobusų parko direktorius Alfonsas Prabišas.

Pasirengimas euro įvedimui viešajame transporte

Apie euro atėjimą į Lietuvą, ką naudinga žinoti visiems šalies gyventojams, kalbėjo Lietuvos banko atstovas Mindaugas Milieška.

Jis pasakojo apie euro įvedimo poveikį Lietuvai ir jos gyventojams. „Lietuvos banko euro įvedimo poveikio šalies ekonomikai kiekybinis vertinimas rodo, kad įgyvendinus siekį įvesti eurą, nauda gerokai viršytų bendrosios valiutos įvedimo sąnaudas ir numatomas papildomas valstybės įmokas“, – sakė M. Milieška.

Jis pabrėžė, jog visi tarifai, įkainiai, komisiniai ir kiti panašūs dydžiai negalės būti didinami dėl valiutos pakeitimo, o skaičiai bus apvalinami gavėjo naudai.

„Indėliai ir sąskaitos bankuose bus pakeisti į eurus nemokamai euro įvedimo dieną“, – pabrėžė M. Milieška. Jis taip pat nurodė, kur galima gauti indormacijos apie euro įvedimą, kalbėjo apie įstatyminę bazę.

Apie pasirengimą euro įvedimui kalbėjo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Alina Gaudutytė. Pasak jos, kol kas nepriimti įstatymai, numatantys, kaip keisis kai kurie mokesčiai įvedus eurą. Tačiau visai Lietuvai svarbiam žingsniui būtina rengtis iš anksto.

„Kiekvienoje transporto priemonėje vežėjai turės pateikti bilietų kainas naująja valiuta, sumas, konvertavimą. Žmonės turės žinoti ir suprasti, kiek turi mokėti už važiavimą. Teks apmokyti ir vairuotojus, kaip keleiviai turės atsiskaityti už įsigyjamus bilietus. Be abejo, kils problemų ir dėl kasos aparatų, kuriuos teks perprogramuoti. Vežėjų laukia sunkūs iššūkiai, darbo daug, kuriam teks iš anksto pasirengti“, – kalbėjo A. Gaudutytė.

Numatyta, jog penkiolika dienų po euro įvedimo kasos aparatai turės nurodyti kainas tiek litais, tiek ir eurais. Tačiau jei nėra techninių galimybių, bus galima kainą nurodyti ir viena valiuta.

Tikimasi, jog po euro įvedimo bus galima naudoti ir tuos kasos aparatus, kuriuose neįmanoma panaikinti ženkliuko „Lt“. „Kol kas tai – tik projektas, tačiau tikimės, jog jis bus patvirtintas“, – sakė A. Gaudutytė.

Keleivių vežėjams kilo gausybė klausimų dėl laukiančių permainų. „Miesto transporte galimybė dvi savaites atsiskaityti tiek eurais, tiek litais, sukels gausybę problemų. Vairuotojams bus sunku susigaudyti, kaip atiduoti grąžą skirtinga valiuta, kiek kainuoja bilietai. Gali būti labai daug klaidų. Galbūt galima priimti sprendimą, jog nuo sausio pirmosios autobusuose būtų galima atsiskaityti tik eurais?“, – kalbėjo Kauno autobusų atstovas Mindaugas Grigelis.

Tačiau, pasak kitų vežėjų, tokiu atveju vėlgi kiltų gausybė problemų – dalis keleivių pirmosiomis metų dienomis dar nebūtų suspėję išsikeisti litų į eurus ir pan. „Nors pirmosiomis dienomis vairuotojų lauktų itin sudėtingas darbas, manau, jog šių problemų išvengti vis viena nepavyks. Reikia kaip įmanoma geriau naujiesiems iššūkiams pasirengti“, – sakė J. Stolovickis.

Dabartiniai keleivinio transporto bilietai, kur kainos nurodomos litais, galios dar dvejus metus.

Mokesčių inspekcijos ir Lietuvos banko atstovai atsakė ir į kitus keleivių vežėjams kilusius klausimus. „Daug kas paaiškės, kai bus priimti nauji įstatymai, reglamentuojantys euro įvedimą. Kol kas dar esama daug neaiškumų“, – sakė A. Gaudutytė.

Pasak J. Stolovickio, vežėjams prireiks nemažai lėšų naujiems kasos aparatams įsigyti. „Galbūt galėtume prašyti valstybės kompensacijos naujiems kasos aparatams įsigyti? Be to, reikėtų pagalvoti ir apie tai, kad gali kilti problemų ir gamintojams, kuriems teks per trumpą laiką pateikti daugybę naujos įrangos“, – svarstė T. Bielinskas.

Kasos aparatai ir jų galimybių pristatymas

Naujus kasos aparatus, jų galimybes pristatė UAB „Elklita“ ir „Empirija“ atstovai.

Kalbėta apie tai, kaip parengti kasos aparatus dirbti su eurais, kokios problemos gali kilti su grąžos atidavimu ir pan.

„Empirijos“ atstovas pristatė naują kasos aparatą, kuris bus sertifikuotas rugpjūčio mėnesį. Esminės naujovės – jutiminis ekranas, galimybė perduoti duomenis WiFi ir pan. Naudojant šį aparatą, keleiviai už važiavimą gali atsiskaityti tiek grynaisiais, tiek elektroniniu bilietu, tiek banko kortelėmis. Be to, prie šio aparato galima prijungti ir įvairius dav iklius – kuro sąnaudų, tepalo temperatūros ir pan. Vairuotojas mato, kiek pardavė bilietų, kiek laisvų vietų autobuse. Tokio aparato kaina – nuo 6 tūkst. litų.

Kasos aparatų tiekėjai atsakė ir į keleivininkams kilusius klausimus.

Vežėjų naujienos

Apie elektroninio bilieto diegimo naujoves Šiauliuose pasakojo bendrovės „Busturas“ vadovas T. Bielinskas. Pasak jo, elektroninis bilietas mieste pradės galioti jau šių metų rudenį.

„Tikimės, kad elektroninio bilieto sistema padės surinkti daugiau lėšų už parduotus bilietus, kadangi autobusuose sumažės „zuikių“. Remiantis pasirašyta sutartimi, elektroninio bilieto įrangą nuomosimės iš viešųjų pirkimų konkursą laimėjusios įmonės penkerius metus, po to turėsime galimybę ją įsigyti už vieną litą“, – pasakojo T. Bielinskas.

Pasak jo, įranga bus sumontuota visuose 150-yje bendrovės autobusų – tiek vežančiuose miesto, priemiesčio, tiek ir tarpmiesčio maršrutais.

Bendrovės „Kautra“ rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas pasakojo apie vežimo mikroautobusais Kaune naujoves. Kaip žinia, bendrovė laimėjo konkursą vežti keleivius mikroautobusais Kaune, artimiausiu metu žada įsigyti 70 naujų transporto priemonių ir keisti požiūrį į vežimo mikroautobusais verslą.

„Mūsų siekis – kad vežimas mikroautobusais taptų normalia paslauga, kad keleivis galėtų įsigyti bilietą mokėdamas e-bilieto kortele. Norėtųsi, kad ateityje mikroautobusai būtų integruoti į bendrą miesto viešojo transporto sistemą ir vežtų keleivius ten, kur pernelyg brangu siųsti didžiuosius autobusus“, – kalbėjo G. Pakusas.

„Kautra“ keleivius mikroautobusais Kaune pradės vežti nuo rugpjūčio pirmosios. Į darbą bus priimta 170 buvusių mikroautobusų vairuotojų. „Kol kas neaišku, kaip rinka priims modifikuotą paslaugą. Keitėsi maršrutai, todėl prognozuoti ateitį sudėtinga. Tačiau jeigu netikėtume savo sėkme, darbų būtume nepradėję“, – sakė G. Pakusas.

Keleivių vežėjai diskutavo autobusų parkų atnaujinimo klausimais, aptarė buvusias išvykas bei kalbėjo apie naujas keliones. „Artimiausiuose planuose – kelionė spalio mėnesį į Lenkijos autobusų gamyklas. Tikiuosi, ji bus įdomi visiems vežėjams“, – sakė J. Stolovickis.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotraukos