Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai Seime kreipėsi į susisiekimo ministrą prašydami paaiškinti susidariusią situaciją, kai nuo 2018 iki 2023 metų per pusę sumažėjo tolimojo keleivių vežimo reisų skaičius ir buvo panaikintas trečdalis maršrutų. Demokratų teigimu, tokia situacija didina regiono gyventojų atskirtį ir turi ypač neigiamas pasekmes pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms.
„Neįmanoma sumažinti regiono gyventojų atskirties tęsiant dabar vykdomą ir jau dešimtmečius vykdytą susisiekimo politiką. Autobusų maršrutai ir reisai regionuose miršta tyliai, tačiau nesustabdomai, o drauge su jais dingsta ir gyventojų galimybė pasiekti gydymo įstaigas, valstybės institucijas, esančias regiono centruose, keliauti į darbą ar į popamokinius užsiėmimus“, – sako Seimo narys Tomas Tomilinas.
Parlamentaro teigimu, viešojo transporto atgaivinimas ir susisiekimo gerinimas turėtų būti plataus politinio susitarimo tema, mat esama situacija stumia į atskirtį regionų gyventojus, mažina žmonių mobilumą ir apsunkina galimybę gauti būtiniausias paslaugas. Kai regionuose mažėja tradicinių paslaugų, kurių teikimas gali būti per brangus valstybei, tokių, kaip sunkių ligų gydymas, gyventojams ypač dažnai tenka vykti į didesnius miestus, tad viešojo transporto paslaugų aprėptis ir dažnumas turi didėti.
„Tarpmiestinių autobusų rinkoje dominuoja du vežėjai, tad apie konkurencijos dėsnių veikimą kalbėti nėra prasmės. Problemoms spręsti reikalinga politinė valia ir iniciatyva. Viešosios, gyventojams būtinos paslaugos negali būti sveriamos vien „apsimoka-neapsimoka“ svarstyklėmis, jeigu būtina, valstybė savo sąskaita privalo užtikrinti gyventojų mobilumą“, – sako demokratas.
Anot T. Tomilino, kitose šalyse būtini, tačiau vežėjams neapsimokantys, reisai ar maršrutai dažniausiai yra subsidijuojami tam, kad gyventojai galėtų patogiai susisiekti su didesniais miestais ar regiono centrais. Mokėdama nustatytą subsidiją už nuvažiuotus kilometrus valstybė gali nustatyti sąžiningą kelionių kainą ir užtikrinti keleivių patogumą. Seimo nario manymu, patogiu susiekimą galima vadinti tik tokiu atveju, jei gyventojai turi galimybę ryte pasiekti darbą, gydymo, užimtumo ar kitą valstybinę įstaigą, o po pietų ar vakare grįžti į namus.
„Patogus viešasis transportas yra kur kas daugiau, nei susisiekimo priemonė. Didžioji dauguma keliaujančiųjų autobusais ir troleibusais yra moterys, vyresnio amžiaus žmonės ar vaikai. Kitaip sakant, tai visuomenės grupės, dažniausiai turinčios mažiau socialinės galios, aštriau patiriančios nelygybę ir labiau pažeidžiamos. Vyrai Lietuvoje gali neturėti maisto ir drabužių, tačiau tikrai turės automobilį“, – apibūdindamas situaciją pabrėžia T. Tomilinas.
Siekiant esminio pokyčio susisiekimo sektoriuje, gyventojai turėtų smarkiau spausti sprendimus priimančius politikus ir reikalauti aiškaus plano, kaip bus užtikrinamas gyventojų mobilumas ir galimybė keliauti. „Su kolegomis tikrai suprantame viešojo transporto svarbą, ypač regiono gyventojams. Turime plėtoti viešąjį transportą, užtikrinti patogų susisiekimą su didžiaisiais miestais, skatinti nevairuojančių gyventojų mobilumą. Tam būtina ne tik gaivinti beveik sunaikintą viešąjį transportą, bet ir svarstyti reisų bei maršrutų subsidijavimą, remtis kitų šalių patirtimi ir bandyti novatoriškus sprendimus, tokius, kaip socialinis taksi“, – sako demokratų frakcijos atstovas.
LR Seimo informacija
Linos Jakubauskienės nuotrauka
