Susitikime – apie „Vilniaus viešojo transporto“ problemas

Gruodžio 12-ąją sostinės vežėjai sulaukė garbingų svečių – darbuotojų susirinkime apsilankė sostinės meras Artūras Zuokas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Valdas Klimantavičius, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė ir kt. Svarstyti svarbiausi pastarojo meto klausimai.

Einama teisinga linkme

Pasak A. Zuoko, nors situacija bendrovėje „Vilniaus viešasis transportas“ tebėra sudėtinga, tačiau esama ir teigiamų poslinkių. „Pastaruoju metu įgyvendintos pertvarkos rodo, jog einama teisinga linkme. Nuo 2011-ųjų įmonės skolą pavyko sumažinti nuo 182,5 iki 109 mln. Lt. Nors vežėjų įsiskolinimai dar tebėra didžiuliai, tačiau šviesa tunelio gale jau matyti“, – sakė A. Zuokas.

Mero teigimu, prie įmonės finansinės situacijos gerėjimo prisidėjo ir viešojo transporto optimizavimas – pajamos už parduotus bilietus per pastaruosius metus padidėjo 22 proc. (be PVM). „Pavyko net 13 proc. sumažinti ir autobusų bei troleibusų ridos savikainą. Didelės įtakos turėjo ir PVM tarifo sumažinimas nuo 21 iki 9 proc.“, – kalbėjo A. Zuokas.

Be to, miesto gatvėse neliko privačių vežėjų. „Reikėjo didžiulių pastangų, kad miesto gatvėse neliktų nesąžiningos konkurencijos. Tokiu būdu padidėjo bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ pajamos, padaugėjo keleivių miesto autobusuose bei troleibusuose“, – sakė A. Zuokas.

Sostinės mero teigimu, galima tikėtis, jog kiti metai bus dar geresni. „Tikimės, kad Vilniaus biudžetas kitais metais bus padidintas daugiau nei 100 mln. Lt. Tuomet ir vežėjų situacija dar labiau stabilizuosis“, – žadėjo A. Zuokas. Pasak jo, galbūt tokia injekcija miestui padės išlipti iš skolų balos ne tik Vilniaus miesto savivaldybei, bet ir vežėjams.

„Galiu užtikrinti: savivaldybė teikia ir teiks prioritetą viešajam transportui. Atskiriama vis daugiau specialių juostų autobusams bei troleibusams, iš ES ir kitų lėšų atnaujinamas transporto priemonių parkas. Tikimės, kad kiti metai sostinės vežėjams bus lengvesni“, – kalbėjo A. Zuokas.

Atlyginimų didinti nėra galimybės

Miesto vadovo teigimu, įmonės įsiskolinimai susidarė dėl to, kad miesto savivaldybė su vežėjais neatsiskaito už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą, taip pat laiku nesumoka dotacijų. „Įstatymus dėl lengvatų priima Vyriausybė, tuo pačiu „pamiršdama“ skirti lėšų šiam įstatymui įgyvendinti. Būtent dėl to ir susidaro didžiuliai įsiskolinimai. Dėl šios priežasties padavėme Vyriausybę į teismą, tikimės, kad Konstitucinis teismas priims mums palankų sprendimą ir valstybė privalės sumokėti miesto savivaldybei 0,5 mlrd. Lt dydžio kompensaciją“, – žadėjo A. Zuokas.

Pasak jo, savivaldybėje itin daug dėmesio skiriama tam, kad atlyginimai darbuotojams būtų išmokami laiku. „Šiuo metu pagrindinis mūsų uždavinys – sumokėti darbuotojams atlyginimą už spalio mėnesį bei iki Kalėdų švenčių sumokėti atlygį už lapkričio mėnesį. Tačiau apie atlyginimų didinimą kol kas negali būti ir kalbos – įmonės skolos pernelyg didelės“, – teigė A. Zuokas.

Pasak A. Zuoko, įmonės darbuotojų atlyginimas ir taip yra didžiausias tarp Lietuvos keleivinio transporto įmonių.

„Šalies vidutinis darbo užmokestis 2013 m. I-ą pusmetį buvo 2253 litai, Vilniaus – 2599 litai. Įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ vairuotojai gauna trečdaliu didesnius atlyginimus nei kiti Lietuvoje, vidutiniškai 3246 litų per mėnesį. Pavyzdžiui, Rygoje vairuotojų vidutinis atlyginimas siekia 2640 Lt (550 LVL). Nepaisant to, „Vilniaus viešojo transporto“ profsąjungos reikalauja, kad darbuotojų atlyginimai būtų padidinti tiek, kad per metus papildomai reikėtų dar 30 mln. litų. Tai būtų nepakeliama našta miestui“, – kalbėjo A. Zuokas.

Privatūs vežėjai – vienodomis sąlygomis

Meras taip pat atsakė į bendrovės darbuotojų klausimą dėl būsimų konkursų privatiems vežėjams vežti keleivius sostinėje. „Konkurencijos taryba nusprendė, kad privatūs vežėjai privalo lygiomis sąlygomis dalyvauti keleivių vežimo rinkoje. Negalėdami prieštarauti įstatymo nurodymams, pasiekėme bent to, kad į rinką negalėtų ateiti bet kas. Privatūs vežėjai, kuriems konkursai bus skelbiami jau kitų metų pabaigoje, privalės dirbti tokiomis pat sąlygomis, kaip ir savivaldybės vežėjas. Laukinės konkurencijos miesto gatvėse neliks“, – kalbėjo A. Zuokas.

Pasak jo, bendrovės darbuotojai ir vadovai turės pasistengti ir dalyvauti, kad laimėtų konkursus keleiviams vežti. „Skatinčiau bendrovės darbuotojus aktyviau reikšti savo nuomonę dėl tarptautinių konkursų skelbimo. Be sostinės savivaldybės, esama ir daugiau valdžios institucijų, kuriems derėtų aiškinti apie viešojo transporto problemas“, – sakė A. Zuokas.

Bendrovės vadovas Gintaras Nakutis nuramino darbuotojus, kad, net ir nepavykus laimėti konkursus ir savivaldybei perleidus dalį maršrutų privatininkams, vairuotojai neliks be darbo.

„Su šiuo metu į darbą priimamais vairuotojais sudaromos terminuotos sutartys. Jie žino, kad, pasikeitus situacijai, turės ieškotis kito darbo. Taip pat esama nemažai pensijinio amžiaus sulaukusių žmonių, kurie galbūt norės išeiti iš darbo savo noru. Sumažėjus troleibusų maršrutų, be darbo neliko nė vienas troleibuso vairuotojas – visi jie sėkmingai persikvalifikavo vairuoti autobusus“, – kalbėjo G. Nakutis.

A. Zuoko teigimu, troleibusų sostinės gatvėse ir toliau mažės. „Tokia realybė – troleibusus keičia elektriniai autobusai. Tikimės, kad ir Vilniaus gatvėse jie pasirodys po metų kitų”, – teigė miesto meras.

Išmokos ir atlyginimai

Labiausiai darbuotojus jaudinantis klausimas – laiku mokami atlyginimai. Darbuotojai piktinosi, kad iki šiol negavo atlyginimo už spalio mėnesį. „Kadangi bendrovės skolos siekia daugiau nei šimtą milijonų litų, atlyginimams skirtus pinigus bankas pervedė „Sodrai“ ir Mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu reikėjo iš naujo ieškoti lėšų, kokiu būdu sumokėti darbuotojams užmokestį už darbą“, – apie pastaruoju metu susiklosčiusią situaciją pasakojo A. Zuokas.

Pasak G. Nakučio, tai – pirmasis atvejis per „Vilniaus viešojo transporto“ gyvavimo istoriją, kuomet atlyginimai vėluoja taip ženkliai. „Deja, ši situacija nuo mūsų nepriklauso. Užtikrinu darbuotojus – darome viską, kad savo uždirbtus pinigus jie gautų laiku“, – sakė įmonės vadovas. Jis užtikrino, kad atlyginimai už spalio mėnesį visiems bus sumokėti per keletą dienų, ir padarys viską, kad už lapkričio mėnesį darbuotojų sąskaitas pasieks iki Kalėdų.

Tačiau, pasak sostinės mero, metinėms priemokoms pinigų šiais metais tikrai nebus. „Džiaugiamės, kad įmonę pavyko išgelbėti nuo bankroto. Aš už tai, kad žmonės turi uždirbti, bet tryliktas atlyginimas, atlyginimų didėjimas yra neįmanomas, kol nepagerės finansinė situacija,“ – kalbėjo A. Zuokas.

Vairuotojai skundėsi dėl pernelyg didelio transporto priemonių greičio. „Autobusų greitis padidėjo 5 km/val. Važiuojant dideliu greičiu, sunku užtikrinti eismo dalyvių bei keleivių saugumą“, – kalbėjo vienas iš vairuotojų. Pasak sostinės mero, tokius ir panašius klausimus būtina spręsti drauge susirinkus transporto specialistams, darbuotojų bei įmonės atstovams.

„Esame jūsų pusėje. Manau, sprendžiant viešojo transporto problemas, padaryta tikrai daug. Dėl konkurencijos palaikome jus ir padarysime viską, kad įmonė išliktų. Primenu – galite mitinguoti prie savivaldybės, tačiau ar nebūtų naudingiau, jei surengtumėte mitingą prie sprendimus priimančios valdžios būstinių?“, – klausė A. Zuokas.

Pasak A. Jašinskienės, darbuotojai turėtų būti aktyvesni gindami savo teises. „Pagrindinė problema, kuri laukia darbuotojų, yra Darbo kodekso liberalizavimas. Jei bus priimtos kai kurios nuostatos, darbuotojų situacija bus dar sudėtingesnė“, – kalbėjo A. Jašinskienė. Pasak jos, konstitucinė teisė į darbą turėtų būti svarbiausia.

Užduotis – pasirašyti kolektyvinę sutartį

A. Klimantavičiaus teigimu, šiemet susiklosčiusi situacija yra itin sudėtinga. „Sisteminės biudžeto formavimo klaidos prasidėjo dar 2007-aisiais. šiemet situacija kaip niekada aštri. Nuo kitų metų jau tikimės šviesos tunelio gale – miestui bus paliekama didesnė gyventojų pajamų mokesčio dalis“, – kalbėjo A. Klimantavičius.Tačiau, pasak jo, kalbėti apie atlyginimų didinimą dar pernelyg anksti.

Tuo tarpu atlyginimų didinimas ir yra pagrindinis nesutarimas, kodėl iki šiol nepavyko pasirašyti kolektyvinės sutarties.

Bendrovės vadovas G. Nakutis atmetė darbuotojų kaltinimus, jog derybas dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo vilkina administracijos atstovai. „Derybos, turėjusios prasidėti sausio mėnesį, prasidėjo tik gegužę, nes profsąjungoms nepavyko sudaryti jungtinės atstovybės ir reikėjo organizuoti darbuotojų susirinkimus. Jau pavyko apsvarstyti didžiąją dalį klausimų. Liko tik susitarimas dėl atlyginimų didinimo. Skirtumas tarp profsąjungų ir administracijos pernelyg didelis – net 40 mln. Lt. Tai – pernelyg daug, kad pavyktų priimti abiem pusėms priimtinus sprendimus“, – kalbėjo G. Nakutis.

Pasak bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ profesinių sąjungų lyderio Jono Dekaminavičiaus, pagrindinis uždavinys, kurio siekia profesinių sąjungų atstovai – suvienodinti troleibusų bei autobusų vairuotojų atlyginimus.

„To padaryti neįmanoma, nesumažinus autobusų ar nepadidinus troleibusų vairuotojų atlyginimų. Pirmuoju atveju sulauktume autobusų vairuotojų nepasitenkinimo, antruoju – prireiktų pernelyg daug papildomų lėšų. Dėl šio klausimo būtina rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą“, – kalbėjo G. Nakutis.

Pasak „Vilniaus viešasis transportas“ profsąjungos „Solidarumas“ atstovo Algirdo Mačiulio, profesinės sąjungos daro viską, kas įmanoma, kad būtų pasiektas susitarimas tarp administracijos ir profesinių sąjungų. „Tik nuosekliai dirbdami galėsime pasiekti teigiamų rezultatų“, – sakė A. Mačiulis.

Profsąjungų atstovo Algirdo Markevičiaus teigimu, iš darbuotojų atimama teisė streikuoti, dar tebevyksta bylinėjimasis dėl praėjusių metų streiko. „Streikas buvo paskelbtas neteisėtu. Tokį teismo sprendimą apskundėme, dabar skundą nagrinėja Aukščiausias teismas. Šiuo klausimu žadame eiti iki Strasbūro“, – sakė A. Markevičius.

Transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininko Jono Petraškos teigimu, nei viena, nei kita pusė neturėtų svaidytis kaltinimais. „Situacija yra tokia, kokia yra. Svarbiausia šiuo metu – susitarti dėl atlyginimų, kad jie bent jau nebūtų mažinami“, – kalbėjo J. Petraška.

G. Nakučio teigimu, 2006-aisiais derybos dėl kolektyvinės sutarties truko devynis mėnesius. Dabartinės – dar tik septynis. „Jau įvyko trylika susitikimų su profesinių sąjungų atstovais. Tikimės, kad artimiausiu metu pavyks pasiekti susitarimus, ir kolektyvinė sutartis bus pasirašyta“, – reziumavo įmonės vadovas.

Lina Jakubauskienė

Autorės nuotrauka