Dėmesys – ekologiškiems degalams

sausio 26 04:52 2011 Spausdinti straipsnį Keleivinio transporto problematika

Klimatas keičiasi

Pasaulio mokslininkai tarsi pasidalijo į dvi stovyklas: vienų manymu, klimato kaita tėra natūralus procesas – temperatūra Žemėje nuolatos keitėsi ir keisis; tai lemia ir astronominiai, ir geofiziniai veiksniai, sausumos bei vandenynų persiskirstymas ir pan. Kita mokslininkų grupė mano, jog klimatas planetoje keičiasi dėl žmonijos veiklos padarinių.

Pastaruoju metu klimato permainos itin juntamos: tirpsta ašigalių bei kalnų ledynai, kyla vandenynų lygis, auga globali Žemės temperatūra. Planetoje daugėja kataklizmų, užgriūvančių įvairiausių kraštų gyventojus: uraganai siaučia ten, kur anksčiau apie juos nebuvo girdėti, vienus Žemės gyventojus kankina sausra ir karštis, kitus vargina nesibaigiančios liūtys bei potvyniai…

Didžiausias teršėjas – transportas

Remiantis moksliniais tyrimais, anglies dioksido, daugiausia prisidedančio prie vadinamojo šiltnamio efekto susidarymo, koncentracija šiuo metu yra didžiausia per pastaruosius 650 tūkst. metų. Pagrindinės šios medžiagos susidarymo priežastys – iškastinio kuro deginimas, žaliųjų Žemės plotų naikinimas ir, be abejo, transportas – jo įnašas į aplinkos taršą iki šiol išlieka vienu iš didžiausių.

Mūsų kasdien naudojamų automobilių išmetimo vamzdžiai paskleidžia daugiau nei du šimtus cheminių junginių, tarp jų ir itin pavojingų žmogaus sveikatai. Išėję į gatvę, esame priversti kvėpuoti sieros dujomis, anglies, azoto dioksidais, aldehidais, suodžiais ir kitomis itin kenksmingomis medžiagomis…

Jos ypač pavojingos todėl, kad aplinkoje išlieka labai ilgai; štai anglies monoksidas atmosferoje išsilaiko keletą mėnesių, jis jungiasi su žmogaus kraujyje esančiu hemoglobinu, apsunkindamas deguonies apykaitą bei tapdamas sunkių ligų priežastimi.

Onkologų teigimu, viena iš vėžinių susirgimų priežasčių yra iš išmetamųjų automobilių vamzdžių į atmosferą patekę aromatiniai angliavandeniliai, kurie pamažu kaupiasi žmogus organizme ir sukelia sunkiai pagydomas ligas.

Žmonija susizgribo

Priėjusi ribą, kai tolesnis apinkos teršimas gali tapti planetos pabaigos pradžia, žmonija pagaliau susizgribo. Diegiami nauji ekologiniai standartai transporto priemonių varikliams, ieškoma alternatyvių energijos šaltinių, kurie mažiau terštų aplinką. Populiarėja iš atsinaujinančių energijos šaltinių išgaunamos kuro bei degalų rūšys. Tradiciškai daugelyje šalių jos pradedamos diegti viešajame transporte.

Viena iš tokių degalų rūšių – biodujos. Šis kuras nėra naujovė: pirmą kartą pasaulyje biodujos panaudotos dar 1897 m., Didžiosios Britanijos Eksetero mieste, nuotekų valymo įmonei šildyti ir teritorijai apšviesti. Tačiau ypač didelio susidomėjimo biodujos sulaukė 1973 m, kuomet dėl energetinės krizės gerokai brango nafta.

Kaina – didesnė

Norint transporto priemonėse naudoti biodujas, jos turi būti išvalytos ir atitikti gamtinių dujų kokybę. Iš jų privalu pašalinti visas priemaišas – dregmę, kietąsias daleles, sieros vandenilį, anglies dvideginį -tik tuomet jų kokybė prilygs gamtinėms dujoms. Išvalytas biodujas galima įpurkšti į gamtinių dujų paskirstymo tinklą.

Šiuo metu populiariausios dvi biodujų išvalymo technologijos: cheminė absorbcija ir šaldymas. Stacionariuose kogeneracinių įrengimų varikliuose biodujos suvartojamos nevalytos, beveik su visom priemaišomis. Kadangi varikliai „reikalauja“, kad biodujose būtų ne mažiau 80 procentų metano, o biodujose yra apie 57-60 procentų, todėl standartai leidžia į šias biodujas įmaišyti iki 30 procentų gamtinių dujų. Šis mišinys traktuojamas kaip atsinaujinantys degalai. Biodujų privalumas dar ir tas, jog jasnaudojantys vartotojai nepriklausomi nuo dujų tiekėjų užsienyje – biodujos gali būti išgaunamos bet kurioje šalyje.

Biodujos susidaro vykstant natūraliems atliekų irimo procesams, joms išgauti sunaudojamos buitinės, restoranų bei nuotekų valymo gamyklų atliekos. Kol kas biodujų gamybos sąnaudos yra didesnės nei dyzelino; sprendimą naudoti jas miestų viešajame transporte paprastai priima miestų valdžia, ir tai būna politinis sprendimas.

Skandinavijos patirtis

Biodujos itin populiarios Skandinavijos šalyse, tradiciškai aplinkos švarai skiriančiose daug dėmesio.

Stokholmo miesto valdžia senokai nutarė teikti prioritetą biodujomis važinėjantiems autobusams. Čia jau važinėjaapie du šimtusautobusų, naudojančių biodujas, dar 500 ketinama įsigyti artimiausiu metu. Numatyta, jog iki 2025 m. ekologiškus degalus turės naudoti visos miesto viešojo transporto priemonės.

Stokholmui biodujas tiekia trys pagrindiniai tiekėjai, aprūpinantys ekologiškais degalais ne tik viešojo transporto įmones, bet ir kitus vartotojus. Netoli Stokholmo veikia trys biodujų gamyklos: Henriksdai, kur perdirbamas nuotekų dumblas, kietosios organinės atliekos, buitinės, restoranų atliekos ir t. t. Stokholme gyvena 600 tūkst. gyventojų, čia kasdien įteka 370 tūkst. kub. m nuotekų, tad Henriksdai gamykla gali aprūpinti biodujomis 130 autobusų.

Kappala biodujų gamykloje taip pat perdirbamos nuotekos, čia išgaunamų biodujų pakanka šimto autobusų balionams pripildyti.

Skarpnack‘o biodujų gamykloje biodujos išgaunamos iš energetinių augalų. Čia sunaudojamos pramonės žaliavos, energetiniai augalai. Ši gamykla gali aprūpinti dujomis 155 autobusus.

Beje, Švedijoje važinėja net traukinys, varomas biodujomis. Jau 2006 metais Švedijoje buvo apie 100 kompresorinių biodujų pripildymo stočių. Vokietijoje tuo metu buvo 720 stočių, Italijoje – 574, Šveicarijoje – 88, Austrijoje – 48 biodujų degalinės.

Švedijos valdžiadotuoja biodujas vartojančių automobilių įsigijimą, yra ir kitų skatinimo priemonių – pvz., nemokamas įvažiavimas į miesto centro zoną, nemokamas stovėjimas aikštelėse ir pan.

Nors biodujomis važinėjantis transportas miestui kainuoja brangiau, teikti prioritetą šiems degalams buvo miesto vadovų sprendimas.

Lietuvoje – vangiai

Lietuvoje biodujų gamybos idėją bandyta realizuoti 1981-1983 m., tačiau pirmasis bioreaktorius buvo įrengtas tik 1992 m. Panevėžyje, spirito ir mielių gamykloje „Sema“. Kita biojėgainė – „Vyčia“ – pradėjo veikti 1999 m.

Per visą laikotarpį Lietuvoje buvo pastatytos devynios biodujų jėgainės. Šiuo metu realiai veikia septynios, taip pat įgyvendinti trys biodujų surinkimo sąvartynuose projektai. Tačiau visose jėgainėse biodujos suvartojamos kogeneraciniuose įrengimuose šiluminės bei elektros energijos gamybai.

„Mano manymu, kalbos apie biodujų vartojimą šalies automobilių transporte kol kas neturi jokio realaus pagrindo dėl techninių-ekonominių problemų. Pirmiausia derėtų įdiegti ir išplėtoti suspaustų gamtinių dujų vartojimo infrastruktūrą, kuri vėliau tiktų ir išvalytų biodujų vartojimui“, – teigia Lietuvos energetikos instituto Atsinaujinančių energijos šaltinių laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas Juozas Savickas.

Pasak jo, biodujų energetika mūsų šalyje plėtojama nekoordinuotai, sudėtinga gauti tikslius duomenis, be to, jie nuolat kinta, todėl objektyvų sprendimą apie biodujų efektyvumo vertinimą atlikti sunku.

„Kai kurie biodujų gamybos technologijų projektai nėra utopiniai, laikui bėgant, jų mūsų šalyje turėtų daugėti. Žinoma, derėtų įvertinti šalies ekonominį potencialą ir žemės ūkio kultūrų derlingumą. Čia negalima tikėtis didelio pelno, nes šios srities projektų prioritetai yra aplinkosauginiai, kurie yra pakankamai brangūs“, – kalba J. Savickas.

Jo teigimu, investicijų atsipirkimo laikui sumažinti reikia įvertinti keletą veiksnių: ar vietoje yra arba susidaro pakankami kiekiai pirminės energijos ištelių (tarp jų – ir atliekiniai); ar vietoje yra pagamintos energijos (ypač šiluminės) vartotojai, ar yra galimybė tiekti pagamintą energiją į atitinkamus tinklus.

J. Savicko manymu, biodujų vartojimas transportui mūsų šalyje – ateities dalykas. „Mano nuomone, būtina nepamiršti, kad energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pagrindinis tikslas, esmė ir prioritetas – aplinkosaugos klausimų sprendimas. Visi kiti gaunami privalumai yra išvestiniai ir vertingi tiek, kiek mažina investicijas į projektą. Vertinant naujai teikiamus projektus, tikslinga vengti manipuliavimo skaičiais, siekiant asmeninės naudos, o atlikti išsamią nepriklausomą ekologinę-ekonominę analizę“ – teigia J. Savickas.

Naudojimo perspektyvos – Vilniuje

Pastaruoju metu apie galimybę naudoti biodujas miesto transporte kalbama Vilniaus mieste. Pasak sostinės mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus, šis projektas – perspektyvus, tačiau prieš jį diegiant derėtų apsvarstyti atsipirkimo galimybes.

UAB „Vilniaus autobusai“, eksploatuojantys šimtą suspaustomis gamtinėmis dujomis varomų autobusų, mielai prisidėtų įgyvendinant šį projektą. „Gamtinių dujų kaina svyruoja priklausomai nuo naftos kainų ir kitų kriterijų, o biodujų kaina yra pastovi ir nepriklausanti nuo pasaulinių naftos produktų kainų, todėl biodujas naudoti mums apsimokėtų“, – sako UAB „Vilniaus autobusai“ generalinis direktorius Gintaras Nakutis.

Šiuo metu sąvartyne susidarančios biodujos yra deginamos, o degdamos išskiria teršalus, kenkiančius žmonių sveikatai bei sukeliančius šiltnamio efektą.

Lina Jakubauskienė
Autorės nuotrauka

rašyti komentarą

0 komentarų

Komentarų nėra

Jūs galite pradėti diskusiją.

Komentuoti

Jūsų duomenys saugūs! Jūsų el. pašto adresas nebus publikuojamas. Taip pat kiti duomenys nebus platinami trečiosioms šalims.
Visi laukeliai privalomi.