Norvegija daugeliui lietuvių tapo ta svajonių šalimi, kur galima dirbti ir užsidirbti. Ne išimtis – ir autobusų vairuotojai; jie į šią šalį išvyksta ne tik ieškodami geriau apmokamo darbo, bet
Kaune įsikūrusi bendrovė „Kautra“ 2009-aisiais pasirašė sutartį su Kėdainių keleivinio transporto įmone „Kėdbusas“ bei atnaujintoje autobusų stotyje įdiegė daugiau ir įvairesnių paslaugų.
Prieš trejetą metų kelių Baltijos regionų šalių miestų merai pasirašė paktą dėl CO2 išmetimo sumažinimo 20 proc. Kiekvienas iš miestų turėjo parengti planą, kaip šių tikslų pasiekti. Vienas iš būdų
Spalio 15-ąją asociacijos „Linava“ Mokymo centro salėje rinkosi Keleivinio transporto taryba. Svarstyti svarbiausi bei aktualiausi pastarojo meto klausimai.
Bendrovė „Marijampolės autobusų parkas“ įsigijo keturis naujus Čekijoje pagamintus „Irisbus Arway“ autobusus. Tai – ne pirmieji marijampoliečių įsigytieji autobusai per pastaruosius vienerius metus: 2012 metų gruodžio mėnesį buvo nupirkti keturi
Liepos pradžioje į Vilniaus gatves neišvažiavo privačių vežėjų autobusai bei mikroautobusai. Tarybos nariams nepritarus sprendimui įtraukti juos į vieningą viešojo transporto sistemą, šiems vežėjams neliko galimybės dirbti mieste.
Atrodytų, elementaru: mokytojas – moko, o vežėjas – veža. Tačiau prieš dešimtmetį Lietuvoje pasirodę vadinamieji geltonieji autobusiukai sulaužė šią taisyklę; dabar ir moko, ir veža… mokytojai. Tiesa, nuo pastarosios prievolės
Susisiekimo ministerija siūlo teisės aktų pakeitimus, numatančius griežtesnę atsakomybę vairuotojams, keliantiems pavojų eismo saugumui.
Miestams augant, intensyvėja ir eismas gatvėse. Miestų plėtra neturėtų būti chaotiška, o eismas gatvėse – nevaldomas. Didmiesčiai turėtų būti plėtojami taip, kad kuo daugiau žmonių turėtų galimybę naudotis viešuoju transportu,
Trečiadienį vyksiančiame Vilniaus miesto tarybos posėdyje dar kartą bus sprendžiamas klausimas: būti ar nebūti privatiems vežėjams sostinėje? Jau du kartus miesto tarybos nariai sprendimui įtraukti juos į bendrą viešojo transporto
